G.Mikalauskas – apie pažintį su žmona Jūrate ir 30 metų blaivybės: „Kai kurių atsiprašyti nespėjau“
Aktorė, humoristė ir žurnalistė Violeta Trečiokaitė–Mičiulienė pušyno takais vaikščiojo kartu su aktoriumi, sodraus balso savininku ir artimu draugu Gintaru Mikalausku. „Esu daug kam dėkingas už tai, kad šiandien galiu čia vaikščioti ir kalbėtis“, – atvirauja jis. Aktorystės meną ir humorą puikiai įvaldę pašnekovai kalbėjosi apie Gintaro pažintį su žmona Jūrate, blaivybės kelią ir kaip su juo susijęs žodis „atsiprašau“.
Aktorius Gintaras Mikalauskas prisimena – žlugus pirmai santuokai prisižadėjo sau daugiau prie altoriaus nežengti: „Mano tėvas amžinatilsį klausdavo – kada vesi? O aš sakiau – niekada.“ Tačiau Gintaras šypsosi prisimindamas pirmą susitikimą su būsima žmona Jūrate – pažintis užsimezgė aktoriaus vedamame farmacijos kompanijos renginyje.
Gintaras pripažįsta – jį taip pakerėjo Jūratės šypsena, kad net pamiršo tą dieną siautusį uraganą Anatolijų. Būsimų sutuoktinių keliai dar kartą susikirto po metų, tos pačios įmonės renginyje. Tik šįkart Gintaras prižadėjo Jūratei susitikti. Aktorius juokiasi pasakodamas, kad vykdamas aplankyti savo simpatiją į kitą miestą net nepasiteiravo, ar jį priims nakvynei. „Tu net viešbučio neužsisakei?“ – stebėjosi Violeta. Bet Gintaras prisimena žmonos žodžius: „Du kambariai, gal tilpsim“. „Tilpom... Ir po šiai dienai“, – su šypsena pasakoja pašnekovas.
Violeta pastebi, Gintaro gyvenimas anksčiau buvo kaip išsklaidyta dėlionė. „Bet tu jį pats susirankiojai“, – apie neseniai 30 metų blaivybės jubiliejų atšventusį artimą draugą kalba laidos vedėja. „Man labai pasisekė gyvenime, kad aš sutikau tuos žmones, kurie parodė tą kelią, padėjo atsistoti ir pradėti viską nuo pradžių“, – atvirauja Gintaras. Tačiau, pašnekovas atviras, blaivybės kelias nebuvo lengvas: „Kai pamatydavau ar išgirsdavau, kad žmonės, kurie ilgus metus buvo blaivūs, staiga paslydo – man būdavo baisiausia.“
„Bet iš kitos pusės, kai sužinodavau iš kokių balų ir bedugnių žmonės sugebėdavo <...> išlipti ir pasikeisti... Aš galvodavau: nu mano tos bėdelės tai juokas,“ – savo valios ir stiprybės šaltiniu dalinasi Gintaras.
Vėliau pokalbis pasisuko apie atsiprašymo svarbą. „Vienas iš žingsnių žengiant blaivybės keliu yra prisipažinti sau, kas tu esi, ir pabandyti atsiprašyti,“ – pasakoja Gintaras. Tačiau pašnekovas pripažįsta, tą padaryti spėjo ne visada: „Jau turbūt negalėčiau to padaryti vien todėl, kad tų žmonių, kurie yra labai svarbūs mano gyvenime, kurie man labai padėjo, nėra. Aš taip ir nespėjau jų atsiprašyti.“ Bet dabar ištarti žodį „atleisk“ Gintarui nėra sudėtinga – tai būtina sąlyga norint išlikti blaivybės kelyje. Nors pašnekovas pripažįsta: „Kartais atsiprašymas daugiau žeidžia, negu nutylėjimas. Bet svarbiausia sau pasakyti visą tiesą.“ Aktorius neslepia: „Esu daug kam dėkingas už tai, kad šiandien galiu čia vaikščioti irkalbėti.“
„Miške su Violeta“ – sekmadieniais per LRT mediatekoje.
