Gabriela Siradze 30-metį atšventė it karalienė: prabangi puota dvare, net 2 Lietuvos žvaigždės ir cepelinai vidurnaktį

Dvi dienas trukusioje šventėje išties netrūko įvykių – scenoje pasirodymą surengė burleskos šokėja Morta Smit, plastiškais judesiais kerėjo baleto šokėja Kristina Tarasevičiūtė, taip pat dainavo atlikėjai Vaidas Baumila ir Liepa Norkevičienė.

Portalui Žmonės.lt Gabriela pasakoja, kad iš tokios gausybės įvykių labiausiai patikusį išsirinkti jai sunkoka.

„Negalėčiau išskirti vieno profesionalaus pasirodymo, nes kiekvienas buvo kitoks ir į šventę įnešė tai, ko norėjau – emocijų, netikėtumo, energijos. Liepos ir Vaido koncertai, baleto bei burleskos pasirodymai turėjo savo vietą vakaro istorijoje. Norėjau, kad svečiai ne tik sėdėtų prie stalo, bet viso vakaro metu patirtų skirtingas emocijas.

Tačiau svarbiausias ir jautriausias vakaro pasirodymas man buvo mano penkiametės dukros Šarlotės. Ji atliko tris kūrinius, o jos mokytoja Skaistė akomponavo pianinu. Tą akimirką visos kitos detalės pasitraukė į šalį. Man, kaip mamai, tai buvo labai jautru. Mačiau ir svečių reakcijas – buvo daug nuoširdžių emocijų.

Man svarbu, kaip tą vakarą jaučiuosi aš ir žmonės aplink mane. Gražų dekorą galima sukurti, programą suplanuoti, tačiau vėliau prisimeni ne atskiras detales, o viso vakaro jausmą“, – Žmonės.lt kalbėjo ji.

Atlikėjus šventei Gabriela rinkosi kruopščiai. Ji neslepia savo pasirinkimais pasidžiaugusi – tiek Liepa, tiek Vaidas Baumila sukūrė išskirtinę emociją visiems žiūrovams.

„Liepos Mondeikaitės balsas man visada atrodė išskirtinis. Ji turi stiprų balsą ir šiltą energiją. Vasarą kartu su dukra buvome jos koncerte ir mane sužavėjo tai, kaip nuoširdžiai ji bendrauja su publika. Nėra jausmo, kad atlikėjas tiesiog ateina, atlieka programą ir išeina – ji greitai sukuria ryšį su žmonėmis. Tą patį pajutome ir mano šventėje.

Vaidą Baumilą pasirinkau todėl, kad yra jo dainų, kurios man kelia sentimentus ir primena tam tikrus gyvenimo etapus. Per jo pasirodymą visi jautėmės labai jaukiai, atsipalaidavome ir tiesiog labai smagiai šokome.

Rinkdamasi atlikėjus nežiūrėjau į garsų vardą. Man buvo svarbu, ką tas žmogus gali įnešti į vakaro nuotaiką ir ar tai dera su mano kuriama šventės vizija“, – dalijasi pašnekovė.

Šventės viziją, anot pašnekovės, nuo pat pradžių kūrė ji pati. O šventė išskirtinėje vietoje, tokioje kaip Trakų Vokės dvaras, jai jau iš anksčiau buvo didelė svajonė.

„Turėjau seną svajonę vieną svarbesnių gyvenimo progų paminėti dvare. Man apskritai labai patinka istorija, dvarai, jų architektūra ir atmosfera. Tokios vietos turi savitą dvasią – įėjus į jas nuotaika atsiranda savaime.

Nenorėjau tiesiog gražios pokylių salės. Norėjau vietos, nuo kurios galėčiau pradėti kurti visą vakaro istoriją – nuo dekoro ir apšvietimo iki muzikos, stalo serviruotės bei pasirodymų. Man buvo svarbu, kad viskas tarpusavyje derėtų, bet kartu neužgožtų pačios vietos ir išlaikytų dvaro esmę bei charakterį.

Trakų Vokės dvaras labai tiko tam, ką buvau susikūrusi mintyse. Džiaugiuosi šiuo pasirinkimu, nes pati vieta tapo svarbia visos šventės dalimi“, – šypteli ji.

Gabriela pamini, kad šventę, kurią organizavo ji pati, suplanuoti ir suderinti detales jai užtruko apie 9 mėnesius.

„Viską pati dariau nuo pradžios iki pabaigos – ieškojau tiekėjų, lyginau pasiūlymus, derinau sprendimus ir dėliojau viską iki smulkiausių detalių. Švenčių organizavimas jau seniai yra mano pomėgis, kuris po truputį tapo tikra aistra. Prieš kelerius metus pati organizavau ir vyro 30-mečio šventę, todėl tai nebuvo pirmas toks didelis renginys.

Man labai svarbu, kad detalės būtų ne tik gražios, bet ir turėtų prasmę. Net mano suknelėje, kurią kūrė dizaineriai Liutauras Salasevičius ir Raimundas Petreikis, buvo išsiuvinėta gimimo data.

Taip pat turėjau keturias maisto degustacijas, vėliau vyko ir vynų degustacija, kad prie konkrečių patiekalų būtų parinktas tinkamas vynas. Daug laiko skyriau dekorui, spaudai, indams, programai, atlikėjams ir techniniams sprendimams“, – teigė ji.

Iki smulkiausių detalių buvo pagalvota ir apie šventės kvapą: „Norėjau, kad šventė turėtų ir savo kvapą. Todėl dvare buvo pastatyti difuzoriai su specialiai mano pasirinktu aromatu – norėjau, kad vos įėję svečiai šventę ne tik pamatytų, bet ir pajustų. Man labai patinka tokios detalės, kurios iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nepastebimos, bet būtent jos kuria bendrą atmosferą ir išlieka atmintyje.

Apgalvojau ir tokias smulkmenas kaip maistas vėlyvą vakarą. Vidurnaktį svečiams buvo patiekti cepelinai – kai kuriems apie tai pasakiau dar prieš šventę, bet jie juokėsi ir sakė nepatikėsiantys, kol nepamatys. Galiausiai ši idėja sulaukė daug reakcijų ir visiems patiko.

Man būtent toks procesas ir patinka – nuo didelių sprendimų iki mažų detalių, iš kurių galiausiai susideda visas vakaras.“

Šventėje susibūrė ne tik Gabrielos šeima – vyras Lukas ir vaikai Viljamas ir Šarlotė – bet ir artimi bičiuliai. Viena iš jų – Oksana Pikul.

„Pirmąją šventės dieną susirinko apie 50 svečių. Norėjosi vienoje vietoje suburti šeimą, artimuosius ir draugus iš skirtingų gyvenimo etapų.

Su Oksana susipažinome maždaug prieš septynerius metus, kai pradėjau pas ją lankytis makiažui. Kadangi per tuos metus mano gyvenime buvo nemažai įvairių progų ir švenčių, tekdavo dažnai bendrauti, o ilgainiui tas bendravimas labai natūraliai peraugo į draugystę. Oksana yra be galo atviras, šiltas ir nuoširdus žmogus, visada pasiruošęs padėti. Man pačiai tokios žmonių savybės yra labai artimos, todėl natūraliai per laiką ir atsirado tas artimas ryšys“, – teigė ji.

15 kg svėręs tortas

Dideliu šventės akcentu virto ir didžiulis, raudonais kaspinėliais ir braškėmis puoštas tortas. Į šventę įnešti jį prireikė dviejų žmonių.

„Norėjosi ne tradicinio torto, o kažko, kas būtų šventės dekoro ir visos idėjos dalis. Organizuodama šventes mėgstu ieškoti sprendimų, kurių nepamatysi kiekviename renginyje. Galiu ilgai ieškoti vienos detalės, jei turiu viziją.

Tortas svėrė apie 15 kilogramų, o jo paruošimas tikrai nebuvo kelių valandų darbas. Jame buvo daug rankų darbo ir detalių. Man labai svarbu, kad estetika niekada neužgožtų kokybės, todėl skonis buvo ne mažiau svarbus. Iš svečių reakcijų supratau, kad pavyko suderinti abu dalykus“, – tikina ji.

Anot pašnekovės, jai svarbūs buvo ne tik šventės įgyvendinimas, detalės, bet ir biudžetas. Dėl to ji kruopščiai lygino kainas ir rinkosi jai prieinamiausias.

„Tokios šventės biudžetas susideda iš daugybės atskirų sprendimų. Per devynis mėnesius rinkau ir lyginau daug pasiūlymų, analizavau, kur verta skirti daugiau, o kur galima rasti racionalesnį sprendimą. Biudžetą planavau taip pat kruopščiai kaip ir pačią šventę – man buvo svarbu suprasti, už ką moku ir ką kiekvienas pasirinkimas duoda bendram rezultatui. Galima turėti labai didelį biudžetą, bet jeigu nėra bendros idėjos ir nuoseklumo, šventė nebūtinai turės savo charakterį“, – neslėpė ji.

Ne paslaptis, kad dovanos – vienas pagrindinių gimtadienio simbolių. Gabriela tikina, kad svečiai ją stebino puokštėmis gėlių bei itin sentimentaliomis staigmenomis.

„Didžioji dalis dovanų tilpo į vokelius. Gavau ir labai daug nepaprastai gražių gėlių – jas labai mėgstu, todėl namai po gimtadienio kurį laiką iš tiesų atrodė ir kvepėjo kaip gėlių salonas.

Viena jautriausių dovanų buvo nuo tėvų – labai asmeniška, turinti savo istoriją ir ypatingą prasmę. Tokios dovanos man lieka kaip ypatingas prisiminimas.

O maloniausia ir jautriausia dalis buvo jau po šventės skaityti svečių ranka parašytus palinkėjimus. Kai visas šurmulys baigiasi, lieki su tais žodžiais ir tada dar kartą supranti, kiek daug tau artimų žmonių ta vakarą buvo šalia. Tokie dalykai man yra daug vertingesni už bet kokią materialią dovaną“, – kalbėjo moteris.

Skirtingos kultūros

Gabrielos vaikai, anot moters, auga aplinkoje, kurioje susiduria kelios kultūros. Pati moteris yra lenkė, o jos vyras nešioja kartvelietišką pavardę.

„Su vyru esame kartu daugiau nei vienuolika metų. Susipažinome bendro draugo gimtadienyje.

Nors jo pavardė kartvelietiška, jis turi ir lietuviškų, ir gruziniškų šaknų, gimė ir užaugo Lietuvoje. Aš pati esu lenkė, todėl mūsų šeimoje susitinka trys kultūros – lietuviška, kartveliška ir lenkiška. Tai jaučiasi ne tik per tradicijas ir papročius, bet kartais ir per charakterius – ir tai mūsų šeimai suteikia savitumo“, – teigia ji.

Pora užaugino du vaikus – sūnų Viljamą ir dukrą Šarlotę. O ar jie pagalvoja apie didesnę šeimą?

„Mano vyras užaugo didesnėje šeimoje, todėl mintis apie gausesnę šeimą mums nėra svetima. Dabar vaikai jau paaugę ir prasidėjo labai įdomus etapas – galime daugiau keliauti kartu, supažindinti juos su pasauliu, kartu patirti dalykus, kuriuos jie jau supranta ir prisimena. Šiuo metu gyvename šiuo etapu, o ateičiai tokių minčių neatmetame“, – neslepia pašnekovė.

Fotogalerija: