„Grožis – ir išorinis, ir vidinis – priklauso nuo tavo sveikatos bei požiūrio į gyvenimą. Ilgai sirgau, todėl jau ankstyvoje paauglystėje ėmiau nuosekliai domėtis, kas naudinga mano organizmui, ir atsisakiau nesveikų, destrukciją skatinančių dalykų. Neskaičiuoju kiekvienos kalorijos, nesu pamišusi dėl etikečių ir produktų sudėties, tačiau sąmoningai renkuosi, kas man į naudą“, – sako dainininkė Gabrielė VILKICKYTĖ (25).
SPORTAS. Daug vaikštau, važinėju dviračiu, iki pandemijos lankiau ir karatė pamokas. Per dieną, būna, nueinu 25 kilometrus. Man tai normalu ir įprasta, neatrodo daug. Pavyzdžiui, suplanuoju savo laiką taip, kad iš taško A į tašką B keliausiu valandą. Ta valanda – mano, tada klausausi muzikos, dėlioju į vidinius savo stalčiukus emocijas, mąstau. Sporto klubų nemėgstu. Nepatinka vienas į kitą spoksantys žmonės, klube grojanti muzika, o štai karatė menas – nuostabus dalykas. Manau, jis gali padėti išsivaduoti iš depresijos – karatė moko apsiginti, kad tavęs niekas nesužeistų, suprasti, kaip užmegzti dialogą tarp savo galvos ir kūno.
MITYBA. Pastaruosius tris mėnesius maitinuosi veganiškai. Kol kas nesakau, kad esu veganė, tačiau stengiuosi laikytis šios naujos mitybos. Mano odos liga pati neišnyks, jei nevalysiu organizmo, neskirsiu ypatingo dėmesio kepenims. Miltuose, mėsoje, kiaušiniuose gyvena parazitai ir teršia organizmą, todėl minėtų produktų kol kas atsisakiau.
KOSMETIKA. Nuo vaikystės kovojau su odos liga, ji paūmėja apėmus stiprioms emocijoms, jaučiant stresą. Atradusi kūno ir minčių balansą, ėmiau sveikti. Paradoksalu, kad tėvai, norėdami man padėti, negailėjo lėšų brangiausiems kremams, tačiau šie mažai gelbėjo, priešingai – išbalindavo odą, ji paplonėjo. Dabar, jei įsidreskiu, iškart bėga kraujas. Galiausiai atradau patį paprasčiausią kremą „Neutrogena“ ir iki šiol jį naudoju. Atsikeliu ryte, pasitepu storu sluoksniu – ir jau pasiruošusi pradėti dieną. Namuose neturiu jokios kosmetikos, visai nesidažau, tik lūpas kartais patepu šios kompanijos balzamu. Aišku, kartais per fotosesijas vizažistai mane pagražina. Kai kada galvoju, kad dėl to, jog nesidažiau, juodos mano blakstienos yra itin ryškios, antakiai – vešlūs, tai ir įrėmina veidą. Labai gera būti natūraliai, nes nesugaištu daug laiko prie veidrodžio, galiu juoktis, braukti ašaras ir nebijoti susigadinti makiažo. Taip pat noriu įkvėpti kitas merginas, parodyti: štai jauna atlikėja scenoje stovi visai nepasidažiusi.