Gabrielė Vilkickytė – apie ligą, kuri pakeitė požiūrį į gyvenimą: „Be jos aš būčiau kitas žmogus“
„Mano dainos – tai vienas iš būdų padėti žmonėms. Aš negaliu kritikuoti jų gyvenimo, negaliu patarinėti, bet mano dainos gali pasiekti žmones natūraliai ir padėti jiems išsikelti klausimus, arba rasti atsakymus. Aš suprantu, kad negaliu žmonių pagydyti, bet jei aš galiu paskatinti žmones tai daryti pačius, tai čia yra didelis dalykas. Tai yra svarbiausia, kai muzika prisideda prie kitų žmonių augimo, o ne maitina mano kišenę ar puikybę“, – sakė dainų autorė ir atlikėja Gabrielė Vilickytė, dalyvaudama interviu tinklalaidei „Iš širdies“, kurią kuria nevyriausybinė organizacija „Jaunimo linija“.
Atlikėja atvirai dalinosi savo asmeninėmis patirtimis apie vidinio augimo kelią, ligą, kuri atnešė pokyčius, meilės stygių ir kaip jį panaikinti, taip pat apie lietuvių kalbos grožį ir norą, kad klausytojai suprastų, kas dainuojama bei apie muziką, kuri apkabina.
„Per pastaruosius dvejus metus įvyko daug pokyčių mano gyvenime – tai susiję visų pirma su fizine sveikata, bet kartu ir su psichologine. Aš pradėjau stiprėti, mano protas pradėjo darytis nebe priešas man pačiai, o mano sąjungininkas. Tai yra palaima, kurią aš gavau iš sudėtingos patirties, – dalijosi G.Vilkickytė tinklalaidėje. – Aš niekad neslėpiau, kad sergu odos liga. Ši liga keitė mano gyvenimo būdą, provokavo brandą, aš pradėjau gilintis, kodėl aš sergu ir ar privalau sirgti visą gyvenimą: pradėjau eiti emocinio sveikimo keliu, tuomet pradėjau ir kurti. Dainos tapo natūralia pasekme to, kad aš norėjau geriau pažinti save ir kodėl aš sergu. Manau, kad be šios ligos aš būčau net kitas žmogus.“
„Aš anksti pradėjau ieškoti, kas man patinka. Dažnai darydavai ne tai, ką darydavo kiti, o būtent man tinkančius ritualus, kurie padėdavo papildyti savo jėgų bagažą. Tais momentais su manim visuomet būdavo muzika, prasmingi dainų tekstai, tuomet ieškodavau, kas gali užpildyti mano spragas, užglostyti vienišumą“, – dalijosi G.Vilkickytė.
Gabrielė dalijosi, kad jautė stygių dainų, kurios suteiktų vilties, įkvėpimo gyventi, laidavimo, kad žmogus gali gyventi taip, kaip nori. „Man pačiai trūko dainų, kurios mane keltų, ir aš pradėjau jas rašyti“, – sako Gabrielė.
Atlikėja sutiko pasidalinti, kas jai padeda išgirsti save ir kokių ritualų imasi, norėdama nusiraminti ar atgauti jėgas: „Man padeda buvimas gamtoje, skyrimas tam pakankamai daug laiko, tuomet gaunu daug ramybės ir ji lieka kūne, arba kaip tik, tai, kas nereikalinga, palieku gamtoje. Leidžiu iškvėpuoti, galvoju apie tai, ko aš noriu. Išgirsti save taip pat padeda fizinis krūvis. Taip pat rašau dienoraštį, kuris man labai padeda. Taip pat „išpakuoju jausmus“ – susirašau, ką jaučiu ir įvertinu, iš kur tas jausmas kyla“.
Tinklalaidė „Iš širdies“ – tai „Jaunimo linijos“ būdas perteikti organizacijoje kasdien vykstančius atvirus ir nuoširdžius pokalbius, tik su pašnekovo sutikimu ir, skirtingai nei pokalbiai vykstantys linijoje, padaryti juos viešai prieinamus, kad jauni žmonės, ieškantys pagalbos, suprastų, kaip svarbu apie patiriamus sunkumus kalbėtis. 2-ajame tinklalaidės sezone kalbinami žmones, kurie ne tik pasakoja savo unikalias istorijas, bet ir dalinasi, kas jiems padeda išbristi iš sunkių situacijų ir kas juos įkvepia ieškoti vilties. Atvirai dalindamiesi, pašnekovai asmeniškai prisideda prie to, kad Lietuvoje psichinė ir emocinė sveikata nebūtų suvokiama kaip stigma.
Visą pokalbį su Gabriele Vilkickyte galima išklausyti „Youtube“, „Spotify“ bei „Podbean“ platformose.