Gabrielė Vilkickytė – apie savo ligą: „Būdavo dienų, kai jausdavausi viena didelė žaizda“

Dainininkės Gabrielės VILKICKYTĖS (27) lyriškų dainų gera klausytis bet kur: ir mažame bare su kampe kiūtančiu fortepijonu, ir didžiulėje tviskančioje arenoje. „Žinau, kad esu nestandartinė – tiek scenoje, tiek gyvenime, – susimąsto ji. – Nuo nieko nepriklausoma, radikaliai atvira, patyrusi ligų ir emocinių sunkumų, ne visiems patogi. Bet tuo tik džiaugiuosi – nes pritraukiu žmones, išsiilgusius tikrumo.“

Gabrielė Vilkickytė / Elenos Krukonytės nuotrauka
Gabrielė Vilkickytė / Elenos Krukonytės nuotrauka
Grytė Liandzbergienė
Šaltinis: Žmonės
A
A

Visą gyvenimą tave lydi liga, apie kurią nesibaimini atvirai kalbėti ir net apdainuoti savo dainų eilutėse.

Muzika į mano gyvenimą ir atėjo per baisiausią ligos paūmėjimą. Tas, kuriam teko sirgti sunkia fizine ar emocine liga, supras, kaip smarkiai ji kartais paveikia tavo asmenybę, netgi – norą gyventi. Būdavo dienų, kai jausdavausi viena didelė žaizda. Kamavo nemiga, nebenorėjau niekur eiti, būdavo sunku susikaupti paprasčiausiam pokalbiui, nes niežėjo visą kūną. Vienintelė paguoda buvo pianinas, visada stovėjęs mano kambaryje.

Žurnalas Žmonės 2023/13
Žurnalas Žmonės 2023/13

Vieną naktį, negalėdama užmigti, sudėliojau pirmus tris akordus: tarp pirštų žiojėjo žaizdos, negalėjau sau leisti bėgioti klavišais. Parašiau žodžius: „Aš pavargau pavargus neužmigt.“ Taip gimė pirmoji daina, o paskui ją – ir visos kitos. Liga yra labai stipri patirtis, kiekvienoje