Gabrielei Martirosian 35 – apie dovaną tėvams ir ypatingą vyro Vaidoto Žalos akimirką: „Šiurpuliukai laksto per kūną“

Jau ne vienerius metus Gabrielė puoselėja tradiciją gimtadienį praleisti svetur. Šie metai – ne išimtis.

„Aš vis sau tyliai svajoju: kaip norėčiau pamatyti visą pasaulį! Mane įkvepia kelionės, kultūra, tradicijos, žmonės, gamta. Vienintelis dalykas, ko aš visuomet trokštu, yra kelionės – ne materialūs turtai ar kitos apčiuopiamos gėrybės.

Didžiausia dovana man yra keliauti, plėsti savo akiratį, pabandyti pajusti pasaulio didybę ir pamatyti, kokie autentiški yra skirtingi kraštai, bet tuo pačiu, kad mus sieja bendros žmogiškos savybės. Ne vienerius metus per savo gimimo dieną stengiuosi išvykti kur nors. Ir taip jau gavosi, kad keli pastarieji gimtadieniai buvo Italijoje – šalyje, kurią labai myliu ir į kurią dažnai grįžtu. Kadangi sukanka apvalesnis gimtadienis, į kelionę pakviečiau ir savo tėvus. Noriu jiems padėkoti – už gyvenimą, už vertybes, kurias jie į mane sudėjo ir nuo kurių galiu atsispirti keliaudama jau savo gyvenimo keliu“, – Žmonės.lt pasakoja ji.

Fotogalerija:

Sulaukusi 30-ies pašnekovė teigė, kad naujas etapas kelia savus iššūkius ir dažnai nukelia į apmąstymus. Ši mintis ją pasitinka ir toliau bėgant metams.

„Negaliu ginčytis su praeities savimi! – juokiasi ji. – Ir šiandien taip pat manau, kad kiekvienas gyvenimo etapas, net kiekvieni metai, turi savų iššūkių, pamokų ir kviečia į apmąstymus. Svarbiausia – į augimą. Komforto zona tikrai puiki vieta, bet joje augimas nevyksta.“

Gimtadienį ji tikina pasitinkant su dideliu alkiu gyvenimui ir troškimu kilti vis aukščiau.

„Šiemet savo jubiliejų pasitinku būtent tokiomis mintimis: esu orientuota į vidinį augimą ir noriu tobulėti. Per pastaruosius metus supratau, kad kiekviena patirtis, kiekvienas iššūkis ar nesėkmė – reikalinga. Jaučiuosi labai dėkinga už tai, ką turiu, už galimybes ir už žmones, kurie mane supa. Man tai – ne tik savęs pažinimas, bet ir didelis įkvėpimas judėti pirmyn“, – neslepia renginių vedėja.

Metai pažėrė naujienų

Pastarieji metai Gabrielei – itin aktyvūs. Netrūksta ir renginių, laidų. Pokyčių buvo ir jos asmeniniame gyvenime – praeitais metais aukso žiedus ji sumainė su mylimuoju, lenktynininku Vaidotu Žala.

„Metai buvo įdomūs, kupini įvairių patirčių ir įvykių. Gera juos apgalvoti, prisiminti kiekvieną ryškesnį momentą. Manau, taip yra su visais mūsų gyvenimo metais: visuomet galime surasti akimirkų, už kurias norime padėkoti – sau, artimiausiems, draugams ir kolegoms. Su tokiu, net sakyčiau, vaikišku smalsumu laukiu ir nekantrauju sužinoti, kas bus toliau. Šis smalsumas visuomet mane veda pirmyn: noriu praplėsti ribas, sužinoti daugiau ir atrasti neatrastą“, – šypteli moteris.

Pastaruosius dvejus metus Gabrielė turėjo galimybę save išbandyti tarptautiniu lygmeniu – ji moderavo prestižinius BEA apdovanojimus, kuriuose vertinami kūrėjų darbai.

Jausmui, apėmusiam būnant ant scenos, Gabrielė tikina apibūdinti sunkiai randanti žodžius.

„Startavau kaip moderatorė, o po debiuto, kaip juokauju, buvau paaukštinta pareigose ir man patikėta vesti didžiuosius apdovanojimus. Jausmą sunku apibūdinti žodžiais – dar nesuradau tinkamiausių! – juokiasi ji. – Labai myliu savo darbą Lietuvoje – televizijos, radijo laidų ir renginių vedimą, bet visuomet pasvajodavau apie galimybę praplėsti savo geografines ribas. Kai tokia galimybė atsirado, tai iš tiesų skamba kaip svajonės išsipildymas.

Didžiuojuosi galėdama reprezentuoti Lietuvą, nes į šiuos renginius susirenka organizatoriai iš viso pasaulio. Buvo labai gera visiems prisistatyti ir pasakyti, kad esu iš Lietuvos.“

Gabrielė taip pat atskleidė, kad jos svajonių renginys, kurį norėtų vesti, tai didžioji „Eurovizija“.

„Nacionalinę atranką šiemet vedu jau šeštąjį kartą – tai mano širdies projektas“, – šypteli pašnekovė.

Pastaraisiais mėnesiais Gabrielės ir jos vyro Vaidoto pora Lietuvoje sukėlė didžiulę susižavėjimo bangą. Pati pašnekovė tikina, kad iki šiol jai toks dėmesys labai malonus.

„Šis dėmesys kelia tikrą šiltą šypseną, mums abiems gera, kad žmonės mato mūsų nuoširdumą. Tai ir yra svarbiausia. Iš tiesų labai gera prisiminti tą akimirką, tą finalinę dieną, kai Vaidotas pasiekė paskutinį finišą ir visi sužinojome, kad jis tampa Dakaro ralio čempionu. Matyt, dar per mažai laiko praėjo, kad galėtume suprasti, kas iš tiesų įvyko.

Bet kiekvieną kartą prisiminus tą akimirką, šiurpuliukai laksto per kūną! Man tai taip pat yra didelis įkvėpimas: jeigu turime savo tikslus ir svajones – negalime pasiduoti. Kartais jų išsipildymui reikia net dešimtmečio, bet už atkaklumą, ryžtą ir vidinę tvirtybę būna atlyginta“, – šypteli G.Martirosian.

O kokių tikslų šiemet sau turi išsikėlusi moteris?

„Jei atvirai, šiek tiek esu pasimetusi tarp dviejų krypčių. Viena – susidėlioti tikslus, planus, net sudaryti jų sąrašą ir kryptingai jų siekti. Kita – leisti gyvenimui būti, leisti jam nutikti ir pabandyti plaukti pasroviui. Kartais norint viską kontroliuoti ir suplanuoti tampa sudėtinga, nes gyvenimas dažnai pateikia savus planus. Norėčiau išmokti tiesiog būti, leisti sau būti ir kiekvieną dieną, kiekvieną įvykį priimti tokį, koks jis yra.“