Gabrielius Landsbergis išsipasakojo apie garsios pavardės naštą ir vaikų auklėjimą
Kol Lietuvoje plačiai eskaluojama beržinės košės tema, Austėja ir Gabrielius Landsbergiai papasakojo apie jauną šeimą ir jos taisykles, padėjusias sukurti tobulai veikiantį mechanizmą ir dvidešimt metų išbūti kartu. Dar būdami studentai jie nepabūgo susilaukti net keturių vaikų. Gabrielius pripažįsta, jog tam daug įtakos turėjo anksti subyrėjusi jo tėvų santuoka.
„Skyrybos yra sunkus procesas, todėl lengvo proceso nebūna. Vaikui tai – pasaulio griuvimas”, – LNK laidoje „Bus visko“ prisiminė Gabrielius.
Jis prisipažino, kad jam buvo taip pat labai sunku. Tačiau protingi ir išsilavinę tėvai sugebėjo mažam vaikui paaiškinti situaciją ir padėti susitaikyti net su tėvų skyrybomis. Tada jis pirmą kartą suprato, kiek daug įtakos vaikams turi tėvų auklėjimas. O krizių ir stiprių jo gyvenimą palietusių įvykių buvo daug. Ir labai daug jų susiję su žinoma pavarde. Pasirodo, būtent dėl Landsbergio pavardės vaikystėje jam teko net slėptis.
„Didžiausia konspiracija mano gyvenime buvo sausio 13-osios istorija. Mano senelis atvažiavo pasveikinti manęs su gimtadieniu, kuris yra prieš pat šią dieną ir pasakė: „Kurį laiką turėsi pabūti ne namuose”. Nesupratau, ką tai reiškia, tačiau kitą rytą mane mama pažadino ir pasakė, jog šiandien važiuosime ne į mokyklą, bet į ligoninę”. Atėjus sausio 13-ajai žinojau, kad senelis užsirakinęs parlamente, mama prie laužų. Baisiausia buvo suprasti, jog vieną dieną gali nebeateiti tie, kurių labiausiai laukiu. Ligoninėje praleidau net kelis mėnesius. Po kelių metų sužinojau, kad gulėjau su išgalvotu plaučių uždegimu ir visiškai kita pavarde”, – pasakojo G.Landsbergis.
Nors šiandien Gabrielius turi didelį būrį jį palaikančių žmonių, ne visada taip buvo. Dėl pavardės ir nusistovėjusios nuomonės apie ją Gabrieliui teko pakeisti mokyklą, nes persikrausčius gyventi į kitą rajoną, vaikinas nepritapo. Jis buvo priimtas ne pagal savo charakterį, o pagal visuomenės jam suteiktą statusą – Landsbergio anūkas. Tačiau Gabrielius sako – nesvarbu, kokios buvo kalbos ir kaip jam dėl to reikėjo kentėti – būti reketuotam ar šmeižiamam, savo šeimos jis niekada neišsižadėjo.
Sulaukęs 19-os jis nepabūgo prisiimti dar didesnės atsakomybės ir sukurti savo šeimą, savarankiškai tvarkytis su visais iškilusiais iššūkiais. Gabrielius ir Austėja prisiminė, kaip savo pirmagimį Augustą nešdavosi į paskaitas, nors dažnai ir sulaukdavo replikų „mokykis arba vaikus augink“. Jaunos poros planas buvo susilaukti keturių vaikų, o atėjus keturiasdešimtmečiui, susikrauti lagaminus ir važiuoti į gyvenimo kelionę.
Gabrieliaus žmona Austėja žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Jos mokymo programa gavo daug tarptautinių apdovanojimų. Pasak Austėjos, vienas pagrindinių dalykų, kuriuos turi prisiminti tėvai – laikytis duoto žodžio ir nepasiduoti emocijoms bei su savo vaiku elgtis taip, kaip norėtumėte, jog elgtųsi su jumis. Tačiau ir šiuose namuose visko būna, tačiau priešingai nei kitur, čia nėra žodžio bausmė.
„Mėgstu žodį pasekmė. Nes pasekmės turi būti susijusios su poelgiu. Pavyzdžiui, susitarėme su vaiku, kad jis grįš penktą valandą, tačiau jis grįžta septintą. Ir tada tu jam sakai: kadangi tu nesilaikai susitarimo, aš tavęs negalėsiu išleisti, todėl savaitę pagalvok, kas nutiko, o po savaitės vėl galėsi eiti. Tačiau iš vaiko negalima atimti to, dėl ko jau buvo anksčiau susitarta. Pavyzdžiui, vaikas nusižengė sekmadienį, o antradienį yra suplanuotas spektaklis. Spektaklio jam negalima uždrausti, nes spektaklis čia ne prie ko”, – sakė Austėja.