„Šokiai – didelė ir slapta mano aistra, tačiau šioje srityje buvau visiškai žalia, pažeidžiama, nepasitikinti savimi. Prieš porą metų sėkmė „Muzikinėje kaukėje“ buvo labiau numatoma – ten jaučiausi kaip žuvis vandenyje, nes aktorystė, dainavimas – mano stichijos, – prisimena Kristina. – Na, o šokant man kiekvieną kartą atrodydavo, kad iškrisime iš projekto. Kai pasirodydavau neblogai, bet padarydavau vieną klaidelę, galvodavau ne apie tai, kad komisija ką tik mums skyrė dešimt balų, o apie tą klaidą. Ir atrodydavo: viskas – kelias baigėsi. Gerai, kad Justas toks... tikėtojas, jis man kartodavo, kad tikrai eisime toliau.
Ir per finalą, kai jau buvo skelbiami rezultatai, jam į ausį bėriau, kad tikrai būsime treti, jaučiu, kad nelaimėsime. Sakiau, nusiteikime tam, šypsokimės, pasveikinkime nugalėtojus...“