Dainininkas Mindaugas Mickevičius-Mino vėl pradėjo vairuoti automobilį. Teisės sėsti už vairo jis buvo netekęs pusmečiui – bausmė jam skirta už tai, kad pernai metų vasaros pabaigoje atlikėjas, sustabdytas policijos pareigūnų, neišlaikė išbandymo alkotesteriu.
Viena promilė alkoholio kraujyje ir M. Mickevičius-Mino buvo priverstas ilgam likti „be ratų“.
„Skaudžiausia, kad tie pareigūnai, kurie mane sustabdė, žinojo, kas vyksta ir nesureagavo į situaciją. Turėjau pats imtis veiksmų ir neįvertinau visų aplinkybių“, – pasakojo pašnekovas.
Lemtingą vakarą jis, jo mylimoji Viktorija ir būrelis pažįstamų žmonių Palangoje šventė vasaros sezono pabaigą. Draugiškai prasidėjęs vakarėlis po kurio laiko įgavo keistą, nemalonų toną – išgėrę vyrai panoro, kad Viktorija vyktų su jais į pratęsimą, todėl „konfiskavo“ merginos asmeninius daiktus sakydami, jog ji privalės pati juos atsiimti nurodytoje vietoje.
„Tai buvo išgėrusių žmonių neadekvatus poelgis. Apie jį policijai pranešiau. Jie atvyko, pasikalbėjo su mumis, bet tuo viskas ir baigėsi“, – sakė Mino.
Dar kurį laiką palaukęs pareigūnų reakcijos atlikėjas puolė veikti pats.
„Nuo to, kai vartojau alkoholį, jau buvo praėję ne viena, ir ne penkios valandos. Tikrai nesitikėjau, kad dar negaliu vairuoti“, – prisiminė dainininkas.
Sustabdytas tų pačių pareigūnų, kurie buvo atvykę į iškvietimą, ir išvydęs alkoholio matuoklio rodomus rezultatus jis suprato, jog noro pačiam išspręsti konfliktinę situaciją pasėkmės bus skaudžios.
Per pastarąjį pusmetį Mino lankė vairavimo paskaitas, turėjo pateikti naują sveikatos ir kitas pažymas.
„Galimybė atgauti teisę vairuoti man daug kainavo ir emociškai, ir finansiškai“, – patikino dainininkas.
Jo įsitikinimu, bausmė už padarytą neleistiną veiksmą buvo gerokai per griežta.
„Viešieji darbai, privalumumas pasakoti apie savo poelgį ir bent dvigubai trumpesnis vairavimo galimybės apribojimas, mano nuomone, būtų protingesnės poveikio priemonės pirmą kartą, be skaudžių pasėkmių nusižengusiems vairuotojams“, – sakė M. Mickevičius-Mino.
Tiesa, likęs „be ratų“ jis pradėjo kasdien bendrauti su mama, kuri sūnų nuveždavo beveik visur, kur jam prireikdavo. Mino teko prisiminti ir keliones autobusu ar traukiniais. Į koncertus jis dažniausiai nuvykdavo užsakovų atsiųstu automobiliu. Netolimus atstumus Mino įveikdavo pėsčiomis.
„Laikas tikrai prailgo. Manau, kad nepiktybiški prasižengėliai išvadas apie tai, kas nutiko, padaro greitai. O noras grįžti į visuomenę ir netrukdomai gyventi tikrai yra didelis. Juk automobilis dabar yra neatsiejama aktyvių, savo dienotvarkę planuojančių žmonių gyvenimo dalis“, – sakė Mino.