Garbingą jubiliejų atšventęs Algimantas Čekuolis: „Be meilės nieko gyvenime nedariau“

Algimantas Čekuolis / Manto Gudzinevičiaus / „HeadShooter“ nuotrauka
Algimantas Čekuolis / Manto Gudzinevičiaus / „HeadShooter“ nuotrauka
Jūratė Ražkovskytė
Šaltinis: Žmonės
A
A

Telefonas šiomis dienomis netyla – daug kas bent taip skuba devyniasdešimtmečio proga pasveikinti rašytoją, žurnalistą, diplomatą Algimantą Čekuolį. Už sveikinimus jubiliatas dėkoja kaip visada žvaliu, linksmu balsu. „Kambaryje nieko nėra, galiu nors ir flirtuoti. Bet žinau, kad jūsų laikas – ne tam skirtas“, – šmaikštauja.

Sakykite, devyniasdešimt metų yra daug?

Man atrodo, fiziologiškai žmogus sukonstruotas taip, kad gyventų 150–180 metų. Tai nereiškia, kad aš stengiuosi tuos metus pasiekti, bet esu tikras, kad kada nors žmonės į pensiją išeis ne anksčiau nei aštuoniasdešimties.

Atvirai kalbant, mano gyvenime buvo septyni etapai – ir visi geri. Šitas, ko gero, geriausias. Trukdo tik tai, kad jau beveik visos kūno dalys sužalotos: šlubavau kairiąja koja, paskui – dešiniąja. Tada lyg ir išsilygino, dabar vėl kažkas stringa. Pasiramstau lazda, bet mokausi ir be lazdos vaikščioti. Toliau – akys: viena beveik visai nemato, kitoje – dirbtinis lęšiukas. Jaunystėje esu sirgęs džiova, bet išsigydžiau ir iki šiol gyvenu nežinodamas, kas yra gripas, sloga ar rimtas peršalimas. Nuo šiandieninio viruso, aišku, pasiskiepijau, dar neseniai gavau trečią skiepą – kaip sakau, sutvirtinimo sakramentą.

Neseniai vienas vaikinas manęs paklausė: „Kaip išgyventi tiek, kiek jūs?“ Sakau, paprasta: reikia dirbti kiekvieną dieną, rytais praustis šaltu vandeniu – nuo pakaušio iki kulnų – ir gerai išsitrinti rankšluosčiu. Valgyti ne per daug, gerti – dar mažiau. Ir nerūkyti. „Och, – atsiduso tas jaunuolis, – tai kam tada gyventi?“ O aš vis dar kas dvi savaites LRT portalui rašau savo įžvalgas. Ir tai man – lyg nagai katinui, kad lengviau įliptų į medį. Rašymas man duoda galimybę gyventi. Dabar rengiu dvi knygas.

Dvi knygas!

Jau faktiškai parašytos! Po Naujųjų išeis autobiografija „Medinė kaukė“ su prierašu „Autobiografija be pagražinimų ir nutylėjimų“. Antroji – mano įžvalgos, spausdintos portaluose ar visai neviešintos. Sako, negalima dviejų knygų vienu metu išleisti, bet taip susidėliojo.