Gargžduose pristatyta partizanų vado generolo Adolfo Ramanausko-Vanago knyga-albumas

Knygą pristatė pati jos sudarytoja – partizano dukra Auksutė, nenuilstamai puoselėjanti tėvo ir visų Lietuvos partizanų atminimą. Ji pasidžiaugė, kad Lietuvoje per Atgimimo ir visą Nepriklausomybės laikotarpį padaryta nemažai, kad partizanų geras vardas būtų reabilituotas, kad jie būtų tinkamai pagerbti, kad jų kovos būtų įprasmintos atsiminimų knygose, kad jiems būtų statomi paminklai ir įrengiami kiti atminimo ženklai, kad jų pasiaukojimą Tėvynės labui tinkamai suprastų jaunoji karta ir šiais idealais vadovautųsi savo gyvenime.

Adolfo Ramanausko-Vanago atminimas puoselėjamas ne tik dukters Auksutės, bet ir jį gerbiančių kraštiečių, ir visų Lietuvos žmonių, – jo gimtinės vietoje Lazdijų rajone pastatytas paminklas (iš tiesų Adolfas gimė Amerikoje, bet gimtine laiko namus, kuriuose apsigyveno jau Lietuvoje grįžęs), Alytuje, kur jis dėstė mokytojų seminarijoje, jo vardu pavadinta gimnazija, išleista keletas knygų, iš kurių paskutinės žinomiausios – Arvydo Anušausko „Aš esu Vanagas“ ir šis albumas. Pernai iškilmingai perlaidojus partizanų vado palaikus Antakalnio kapinėse, visa partizanų kova galiausiai reabilituota ir visuomenės akyse kaip vienas iškiliausių pasiaukojimo laikotarpių mūsų istorijoje. 

Dėkodama partizano dukrai už knygos pristatymą ir pasidalijimą įspūdžiais apie tėvelį ir apie kitus artimus žmones – ypač močiutę, kuri Auksutę daugiausia augino ir sugebėjo išsaugoti jos gyvybę sovietmečiu, Administracijos direktoriaus pavaduotoja Rasa Petrauskienė taip pat prisiminė: „Mano močiutė Elena buvo labai gera Adolfo Ramanausko-Vanago ir jo dar būsimos žmonos Birutės draugė tuo metu, kai jau vyko partizaninė kova. Daug istorijų žinau iš močiutės pasakojimų, dar daugiau išgirdome dabar Gargždų bibliotekoje.“

Bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Diana Ciparienė, įteikdama Auksutei knygą apie mūsų iškilų kraštietį, tautodailininką ir tremtinį Vytautą Majorą, pasidžiaugė, kad bibliotekoje vis dažniau pristatomos tokios knygos, kurios žadina ne tik mūsų vaizduotę, bet ir gaivina patriotizmo jausmus, neleidžia pamiršti istorijos, kuri gyvai pulsuoja ir rajono žemėje.   

„Artėjant Mirusiųjų pagerbimo dienoms aplankykime ir mūsų rajono partizanų, jų motinų kapus, ir žuvimo vietas. Šiemet buvo Jono Žemaičio-Vytauto metai, o Gargždų senosiose kapinėse ilsisi jo tėvai. Mūsų Tautos didvyrių atminimo puoselėjimas juos pagerbiant, prisimenant yra geriausios pilietiškumo pamokos jaunajai kartai, kad ji turėtų į ką atsiremti kurdama savo garbingą istoriją“, – kvietė Rasa Petrauskienė.