Garsiausia nusikaltėlių pora: Bonnie ir Clyde‘as
Pasakojimai apie jaunos nusikaltėlių porelės Bonnie ir Clyde‘o nuotykius Amerikoje netyla jau kelis dešimtmečius. Plėšdami parduotuves ir bankus, žudydami ir grobdami žmones, per dvejus metus jie apkeliavo penkias valstijas ir... tapo šių laikų legendiniais herojais, sekso simboliais.
Bonnie ir Clyde‘o nuotykiai populiarumo sulaukė 1967 m., pasirodžius amerikiečių režisieriaus Arthuro Penno kino juostai. Filmas „Bonnie ir Clyde‘as“ pavergė amerikiečių širdis: jauni, gražūs, bebaimiai įsimylėjėliai milžinišku greičiu lekia greitkeliais ir slapstosi nuo „blogųjų“ teisėtvarkos pareigūnų. Kol Clyde‘as meistriškai manevruoja ginklais, Bonnie kuria poeziją. Atrodo, kad jų širdims nieko nestinga: nesibaigiantis kelias, kvapą gniaužiantys nuotykiai, aistra – tai visas jų gyvenimas.
Deja, filme pavaizduotas porelės portretas gerokai skyrėsi nuo to, ką tuo metu apie juos rašė spauda. Bonnie ir Clyde‘as per dvejus plėšikavimo metus nužudė trylika žmonių, apiplėšė daugybę parduotuvių, degalinių, bankų. Automobiliai, kuriuos jie keisdavo kone kiekviename mieste, buvo jų gyvenamoji vieta, o pavogtų pinigų vos užtekdavo maistui. Tai buvo porelė nusikaltėlių, nuolat bėgančių ir nutuokiančių, kad vienintelis poilsis, kurį jie gaus, – mirtis.
Vis dėlto Bonnie ir Clyde‘o istorija be galo įdomi ir ją pasakoti verta. Tuo metu, kai jie augo (1920–1935 m.) visame pasaulyje siautėjo ekonomikos krizė. Jungtinėse Amerikos Valstijose darbą prarado trylika milijonų žmonių, pramonės gamyba sumažėjo kone 50 proc., o namų statyba – 80 proc. Keliuose nusidriekė virtinės į nežinią traukiančių sunkvežimių, kuriuose sėdėjo fermerių šeimos, netekusios žemės ir namų. Miestų šaligatviuose šalia sukrautų baldų mindžikavo iš butų už skolas išmesti vyrai, moterys ir vaikai. Šalia begaliniame skurde skęstančių rajonų, buvo ir tokių, kuriuose stūksojo prabangūs namai. Jų kiemuose besišypsantys turtuoliai blizgino savo naujųjų automobilių antvožus. Nenuostabu, kad skurde augę Bonnie ir Clyde‘as jautė neapykantą tokiai neteisybei. O ką gi daryti, kai pats nieko negali pakeisti? Vienintelė mintis, kirbėjusi jaunuolių galvose, buvo maištas.
Visgi neužbėkime įvykiams už akių. Pirmiausia iš arčiau susipažinkime su Bonnie ir Clyde‘u. Bonnie Elizabeth Parker gimė 1910 metų spalio 1 dieną Roveno mieste Teksaso valstijoje. Kai Bonnie sukako ketveri, mirė tėvas, o motina su trimis vaikais išsikėlė į Dalaso priemiestį. Mergaitė gyveno skurde, bet mokykloje jai sekėsi puikiai. Labai mėgo literatūrą ir poeziją, pati kūrė eiles. Be to, buvo labai graži ir populiari tarp berniukų. Šešiolikos metų Bonnie metė mokyklą ir ištekėjo už bendraklasio Roy Thorntono. Deja, vyras buvo dėmesingas vos kelis mėnesius, ilgainiui vis dažniau nežinia kur dingdavo iš namų. Po dvejų metų už vagystes ir plėšimus ilgam sėdo už grotų. Bonnie įsidarbino kavinėje padavėja. Prasidėjo didžioji ekonominė depresija, artbatpinigiai byrėjo skurdžiai, alga tirpo su kiekviena diena. Atrodė, kad jaunos merginos gyvenimą užtemdė pilki debesys...
Skirtingai nei Bonnie, Clyde‘ą Barrow nusikalstama veika traukė nuo pat vaikystės. Iki sutikdamas savo gyvenimo meilę, jis net du kartus buvo areštuotas už vagiliavimą. Tačiau pradėkime nuo to, kad gimė jis 1909 metų kovo 24 dieną netoli Teliko miestelio Teksaso valstijoje. Buvo šeštas vaikas šeimoje iš aštuonių. Tėvai, vargingi fermeriai, vertėsi sunkiai, gausi šeima dažnai neturėdavo ko valgyti. Mokyklos Clyde‘as nemėgo, dažnai praleisdavo pamokas. Jam labiau patiko bastytis po apylinkes ir su bendraamžiais žaisti karą. Kai berniukui sukako dvylika metų, tėvai išsikraustė į Vakarų Dalasą ir atidarė degalinę. Clyde‘as kaipmat pritapo naujoje vietoje, kartu su broliu Marvinu (pravarde Bakas) laiką leisdavo su vietiniais chuliganais. O jo širdis degė keršto troškimu turtingiesiems ir „neteisingų“ įstatymų sergėtojams.
1930 m. sausį Clyde‘as Barrow užsuko aplankyti sesers (kitur rašoma „geros draugės“). Šalia jos prie mažo stalelio sėdėjo Bonnie Parker. Vos vienas kitą pamatę, Clyde‘as ir Bonnie tarytum suakmenėjo. Kas tą akimirką nutiko, koks ryšys tarp jų užsimezgė, vargu ar patys galėtų papasakoti. Gal tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio, gal beprotiška aistra ar tokia reta šiame pasaulyje sielų trauka? Jie pradėjo susitikinėti. Po kurio laiko Clyde‘ui patekus į nelaisvę, Bonnie kasdien jam rašė ir pasitaikius progai lankė. Per dvejus metus, praleistus žiaurumu garsėjančiame Hantsvilio kalėjime, Clyde‘as ne tik suprato, kad rado jam be galo atsidavusią moterį, bet ir subūrė naują plėšikų gaują.
Clyde‘ui išėjus į laisvę, prasidėjo dvejus metus trukęs „Barrow“ gaujos siautėjimas. Bonnie nuo Clyde‘o nesitraukė nė per žingsnį. Jie apiplėšinėjo parduotuves, degalines ir bankus Teksaso, Oklahomos, Misūrio, Luizianos ir Naujojo Meksiko valstijose. Policija surengdavo daugybę pasalų, persekiodavo keliuose, bet vagišiai visada išsisukdavo. Kiekvieną užpuolimą jie atlikdavo vis tobuliau, nekartojo klaidų, o įkvėpti sėkmės vis labiau mėgavosi nusikalstama veika.
Vis dėlto vieną dieną gaują ištiko nelaimė. Kaip visada Clyde‘as lėkė pašėlusiu greičiu, bet nepastebėjo priekyje remontuojamo kelio. Automobilis apvirto. Nors visi liko sveiki, Bonnie rimtai susižeidė: vienas klubas smarkiai apdegė, kelio kaulas skilo. Skausmas buvo nepakeliamas, Bonnie klykė nesavu balsu. Vežti ją pas gydytoją Clyde‘as pabijojo, todėl pats nuoširdžiai prižiūrėjo. Nors mergina pasveiko, iki paskutinių savo gyvenimo dienų vaikščiojo šlubčiodama.
Po nelaimės gaujai ėmė nesisekti. Galiausiai Bonnie ir Clyde‘as liko vienudu. Sumanę šiek tiek pailsėti nuo įtempto gyvenimo būdo, apsistojo vieno iš buvusių gaujos narių sodyboje. Šis buvo nužudęs du policininkus, todėl bijodamas griežtos bausmės išdavė pareigūnams porelės slėptuvės vietą. Gegužės 23-iosios rytą grįžtančius iš miestelio sodyboje juos pasitiko apsiginklavę policijos pareigūnai. Bonnie ir Clyde‘ui nespėjus nė mirktelėti, jų vairuojamas 1934-ųjų smėlio spalvos sedanas „Ford V-8“ buvo suvarpytas kulkų. Pati mėgstamiausia raudona Bonnie suknelė persisunkė krauju.