Jeigu kada važiuodami pro Šeduvą išgirsite per laukus ir klonius sklindančias arijas, žinokite – jums nesivaidena: tai vietinis ūkininkas Mindaugas Diliautas prisimena, ką išmoko dainuodamas garsiausiuose Europos teatruose. Šį sekmadienį savo talentu, patirtimi bei charizma Mindaugas dalinsis ir su likusia Lietuva – lips į projekto „Lietuvos balsas“ aklųjų perklausų sceną.
Nuo teologijos iki konservatorijos
Mindaugas Diliautas šiuo metu studijuoja veterinarinę mediciną Lietuvos sveikatos mokslų universitete, tačiau tai – tikrai ne pirmieji jo krimsti mokslai. Kadaise Mindaugas mokėsi filosofijos bei teologijos kunigų seminarijoje, vėliau – operinio dainavimo Nacionalinėje Paryžiaus konservatorijoje.
„Patirčių gyvenime buvo labai, labai daug ir labai skirtingų, tačiau ką beveikčiau, visur lydėjo ir muzika: ar tai būtų muzikos mokykla Šeduvoje (kurią baigęs, beje, galvojau, kad daugiau niekada gyvenime nemuzikuosiu), ar vargonavimas, giedojimas seminarijoje bei vienuolyne, ar kitos gyvenimo situacijos“, – pasakoja vyras. Supratęs, kad muzika jo visgi niekaip nepaleidžia, jis pagaliau nusprendė grįžti prie dainavimo – vėl pradėjo jo mokytis profesionaliai. „Tuo metu gyvenau Paryžiuje ir prancūzai draugai pastebėję mano muzikalumą ėmė raginti pabandyti įstoti į operinį dainavimą. Sakiau: ką jūs, baikit, man jau 26-eri metai, tokio amžiaus kai kurie ne mokslus pradeda, o jau augina karjerą rimtoje scenoje...Tačiau galų gale paklausiau: nuėjau pas vieną žinomą dėstytoją, padainavau Gremino ariją iš operos „Eugenijus Oneginas“ ir gavau padrąsinimą pabandyti įstoti. Pabandžiau, pavyko, tikrai pasisekė, žinant, kokie dideli konkursai Paryžiuje: kartais 30 žmonių į vieną vietą“, – prisimena Mindaugas.
Padainuoja ir gyvuliukams
Baigęs operinio dainavimo mokslus, kuriuose žiniomis su Mindaugu dalinosi garsiausi Prancūzijos balsai, Mindaugas dirbo teatruose Prancūzijoje ir Rusijoje.
„Eidavome į darbą šešis kartus per dieną, šešis kartus per savaitę: vieną dieną dainuodavome itališkai, kitą vokiškai, trečią rusiškai: buvo labai įtemptas, bet labai įdomus laikas“, – sceninę patirtį prisimena Mindaugas, kurį nepaisant spalvingo gyvenimo svetur vieną dieną ėmė žadinti gimtinės ilgesys.
„Gyvenimas taip jau padarytas, kad tas namų šauksmas išlieka...Tiesa, negaliu sakyti, kad ir kitose šalyse nebuvo gera – jas irgi vadinau namais, nes turėjau laimę visur susirasti vietinių draugų, pažinti žmones, įleisti šaknis. Visgi, esmine paskata tapo atėjęs metas pasirūpinti ir Lietuvoje likusiais garbaus amžiaus tėvais. Man labai svarbu būti šalia jų“, – sako šiandien gyvulininkyste Šeduvoje užsiimantis vyras.
„Bet tvarte ar ganyklose padainuoju, sako paskui kaimynai, kad girdėjo tas arijas“, – juokiasi vyras šiandien aklosiose „Lietuvos balso“ perklausose sugraudino, o vėliau ir prajuokino ne vieną.