Garsioji Lietuvos tinklininkė Monika Povilaitytė susižadėjo su verslininku Simu Pauliku

Visada šneki Monika šį kartą pasakoti jų istorijos pradžią patikėjo sužadėtiniui. O Simas buvo atviras: „Pažįstami mudu beveik trejus metus – kažkada Moniką pamačiau žiūrėdamas televizijos sporto reportažą, pamenu, tada mamai pasakiau: „Kokia simpatiška mergina, reikės pabandyti pakalbinti.“

Bet pakalbinti sekėsi sunkiai: feisbuke ji manęs į draugus nepriėmė, į žinutes neatsakė – po įspūdingų merginų pergalių turbūt daug kas jai rašė. Bet aš rankų nenuleidau: per bendrą draugą sužinojau, kad ji organizuoja mėgėjų turnyrą Vilniuje prie Baltojo tilto, į jį užsirašiau, nes mėgėjiškai žaidžiu tinklinį. Tada ir apsikeitėme žvilgsniais... Po turnyro vėl bandžiau jai įtikti: buvo karšta, nupirkau visiems dalyviams ledų, bet Monika išdidžiai pareiškė, kad ledų nevalgo. Po kelių savaičių atkaklių pastangų pasisekė ją pakviesti kavos ir po truputį ėmėme draugauti.

Dabar jau pripratau, kad ji dažnai išvažiuoja į varžybas, aš lieku vienas namuose, bet kad nebūtų liūdna, sugalvoju siurprizų. Žiemą, nieko nesakęs ir pasistumdęs darbus, nuvažiavau pas Moniką į Austriją 1700 kilometrų automobiliu, kad galėčiau nors kiek pabūti kartu, o paskui ją parsivežti, nes būtų grįžusi komandos autobusiuku. Pamenu, iš ryto kaip visada susirašinėjome žinutėmis, parašiau jai: „Labas, pažiūrėk pro langą!“ Pripratau, kad Monikos planai gali nuolat keistis – todėl reikia improvizuoti.

Seniai mintys sukosi apie sužadėtuves, jau buvau ir žiedelį nupirkęs. Kai sutinki savo žmogų, nėra ko ilgai laukti. Taigi, kai Monika grįžo iš turnyro Kinijoje, žinojau, jog turėsime laisvą savaitę Lietuvoje, bet treneriai anksčiau nupirko bilietus į kitas varžybas. Liko tik kelios dienos pabūti kartu, žlugo mano idėja kur nors išvykti savaitgaliui, o ateityje jos laukė dar daug išvykų.“

Visą Monikos sužadėtinio pasakojimą ir jųdviejų fotosesiją rasite šios savaitės žurnale „Žmonės“: