Garsių moterų konflikto fone – Ieva Zasimauskaitė atvėrė širdį: „Man baisu ir skauda“

Stebėdama visuomenėje vykstančius procesus bei žiaurumą vienas kito atžvilgiu, dainininkė kreipėsi su jautriu prašymu į kiekvieną iš mūsų bei ragno neužverti savo širdžių ir prisiminti empatiją.

Savo mintimis Ieva pasidalijo antradienį socialiniame tinkle „Facebook“. Dainininkė prisipažino, kad pagaliau suprato, kas temdo jos kasdienybę, ir prabilo apie norą pabėgti į paralelinį pasaulį, kuriame vis dar egzistuoja pamatinės vertybės.

„Atrodo, šiandien supratau, apie ką mano liūdesys pastaruoju metu. Pasaulis kraustosi iš proto ir aš nebesuprantu, kur dingo ŽMOGUS ir širdis? Žmogus apie kitą ir dėl kito, žmogus, kuris moka klausytis, kuris apkabina ir ieško sprendimų kartu. Kuris jaučia ir mato, ir jam svarbu ne tik jis, bet ir kitas.

Tai, kas vyksta pasaulyje ir pas mus... man yra baisu. Kyla toks jausmas, kad nesinori tokiam pasauly būti ir norisi kažkokio paralelinio, kur vertybės ir sveikas protas dar kažkiek egzistuoja“, – rašė I.Zasimauskaitė.

Atlikėja neslepia, kad ją giliai paliečia net ir tie įvykiai, kurie tiesiogiai su ja nėra susiję. Ją ypatingai skaudina viešojoje erdvėje matomas nuolatinis teisimas, neapykanta ir žmonių noras iškelti save menkinant kitus.

„Vien tik per šiandien (antradienį portaluose pasirodė žinia apie Karolinos Meschino ir Godos Problemos konfliktą – red. past.), keli įvykiai, kurie kaip ir nėra apie mane, bet tai mane liečia. Nes kitam skauda, nes apie kitą neteisingai šneka, komentuoja. Man skauda, kai mes patys skaldom save ir niekam net nereikės nieko daryti, nes mes patys save taip išnaikinsim. Mes galim ir turim turėti skirtingas nuomones, bet ar tikrai žmogiška yra išsakyti savąją pažeminant kitą? Nuo kada į dviejų žmonių santykį turi įsikišti 100 žmonių, kurie nemato viso paveikslo?“ – rašė žinoma moteris.

Savo įraše Ieva palietė ir skaudžias, visuomenę dažnai skaldančias temas: nuo žiaurių komentarų motinoms iki neadekvataus teisingumo bei abejingumo smurtui.

„Nuo kada, kai mamai sunku, jai sakoma – tu egoistė, silpna, durnė, nes aš tai su 4 vaikais ir ūkiu tvarkiausi... Nuo kada yra normalu išvadinti mamą debile ir nevisprote, nes ji neskiepija vaikų, arba kitos rasės žmogų vadinti „babajum“ ir niekinti jo tikėjimą ir jo pasaulio suvokimą? Nuo kada normalu išprievartavus negauti laisvės atėmimo? Nuo kada normalu yra daužyti kitą žmogų, jo neginti, tai filmuoti ir sakyti, kad toks pasaulis ir visada taip buvo?

Tai nėra normalu ir net jei tai jau vyksta ne tik šiandien, tai nėra normalu!“ – emocijų neslėpė atlikėja.

Pasak I.Zasimauskaitės, tikrasis žmogiškumas slypi gebėjime atjausti ne tik save, bet ir esantį šalia. Ji pabrėžė, kad net ir karščiausiuose ginčuose neturėtume prarasti pagarbos: „Būti žmogum yra, kai tu jauti... jauti ne tik tada, kada tau skauda, bet jauti, kai skauda kitam. Apginti. Ginčytis, bet gale apsikabinti arba bent jau pasakyti – atsiprašau, karštai reagavau, bet girdžiu tave ir pasistengsiu suprasti.“

Užbaigdama savo jautrų įrašą, Ieva kreipėsi į visus su nuoširdžiu ir viltingu prašymu, kviesdama griauti abejingumo sienas.

„Prašau, mieli žmonės... prašau. Nenužmogėkim, net jei visas pasaulis eina ne į tą pusę. Prašau, neužverkim širdies ir savęs tikrų. Tų mylinčių, jaučiančių ir norinčių gero. Prašau. Nesiskaldykim... nekovokim. Neapsišarvuokim tik RIBOM ir tik AŠ. Mes čia kartu, šitam pasauly, mes kartu. Gerbkim vieni kitus, prašau“, – rašė ji.