Gedulo ir vilties dieną Jolanta Leonavičiūtė virto gyva skulptūra: „Sujungėme sportą ir meną“

Gedulo ir vilties dienos minėjimo akimirka / Gretos Skaraitienės / BNS nuotr.
Gedulo ir vilties dienos minėjimo akimirka / Gretos Skaraitienės / BNS nuotr.
Šaltinis: Žmonės.lt
A
A

Žinomos Lietuvos moterys, sportininkės, sporto trenerės, aktyvios visuomenės veikėjos, socialinių tinklų žvaigždės – Milita Daikerytė, „Motyvuota atletė“ Ieva Pauliukonytė, Jolanta Leonavičiūtė, Laura Stalinkevičiūtė  ir daugelis kitų Gedulo ir vilties dieną įprasmino originaliu plaukimu ant irklenčių Neries upe Vilniuje – plaukimo dalyvės virto gyvomis skulptūromis.

„Negyva ir statiška skulptūra dažnai naudojama įprasminti istorinę atmintį, kuri, ypač mūsų istorijoje, yra skausminga. Gedulo ir vilties dieną Nerimi plauksiančios skulptūros neš viltį. Nes tik gyva istorinė atmintis gali užtikrinti, kad įvykę baisumai niekada nepasikartos. Meninėmis priemonėmis bandysime parodyti, kad kiekvienas žmogus gali siekti graikiškų idealų ir paversti save gražesniu, protingesniu ir sveikesniu.

Atgijusios skulptūros ant vandens simbolizuoja gyvybę, veržlumą, atkaklumą. Tik judėdami galime būti sveiki ir gyvybingi, pasiruošę kelti ir įveikti audras, pamiršti praeities negandas ir veržliai judėti į viltingą ateitį“, – apie renginį pasakojo jo sumanytojas, irklenčių pradininkas Lietuvoje Ignas Kazlauskas.

Plaukime dalyvavusi lengvojo kultūrizmo sportininkė Jolanta Leonavičiūtė naujienų portalui Žmonės.lt prisipažino – ant irklentės ji stovėjo jau ne pirmą kartą, todėl ir įspūdžiai pasibaigus plaukimui – patys geriausi.

„Plaukti pradėjome Trakuose įsikūrusiame „Tony resort“. Žinoma, didžiausias sunkumas buvo grimas – jį padaryti užtruko pakankamai ilgai. Upės vanduo pats nešė irklentę, todėl plaukti nebuvo sunku. Svarbiausia buvo nenukristi. Tokiu atveju būtų nubėgęs visas grimas, tačiau ir toks įvykis būtų savotiška atrakcija", – šypsojosi Jolanta.

Nors tremtinių šeimoje sportininkė neturi – ji nė nevejodama sutiko prisijungti prie šios akcijos ir taip pagerbti tremtyje gyvenusius žmones.

„Man patiko statulų idėja – suburti sportą ir meną kartu. Labai gražiai praleidome šią dieną“, – sakė J. Leonavičiūtė.

Skulptūras ruošė patyrusios Grimo Akademijos vizažistės, piešimo ant kūno specialistės ir studentės. „Kūno dailės menas nėra paprastas reikalas. Paruošti „gyvą“ skulptūrą užtrunka kelias valandas, o prie vieno žmogaus dirba keli specialistai. Mūsų profesionalų komanda pasiruošusi šiam iššūkiui. Nebylios, atgijusios skulptūros, žėrinčios aukso, vario ir sidabro spalvomis, besileidžianti saulė ir vandens tyvuliavimas sukurs tikrą spektaklį Neries krantinėje“, – sakė Grimo Akademijos įkūrėja Eglė Kojalienė.