Gegužės mėnesio „Laimės“ herojė Neli Beliakaitė: „Jokia karjera neatstos kūdikio gimimo“

Vincentas gimė praėjusį gruodį, kai visi gyvenome ramiai ir saugiai. „Tapusi mama tarsi įgavau antrą kvėpavimą – netgi tokioje sudėtingoje situacijoje „persijungiau“ į kitokį režimą, nebepanikuoju, – pastebi žinoma primabalerina. – Protu suvokiau, kad aplinkinis pasaulis pavojingas, bet mano emocijos panikai nepasidavė, išlikau rami ir prisitaikiau prie esamų sąlygų.“

Interviu N. Beliakaitė paneigia mitą, kad balerinos ir vaikai – nesuderinama.

„Žinau, kad nemažai balerinų pasiskirdavo tik karjerai. Daug jų negalėdavo sau leisti išeiti dekretinių atostogų. Dabar kitaip: balerinos pasigimdo, atgauna formą, grįžta į teatrą, be to, niekam nekelia nuostabos faktas, kad moterys gimdo sulaukusios 40-ties ir vėliau.“

Dar daugiau motinystės ryšio spalvų atskleidžia atviras tenoro Antano Zakarausko interviu. Pernai pavasarį jis parskrido iš Australijos, kur sėkmingai klostėsi karjera, kad Klaipėdoje galėtų slaugyti sunkiai sergančią mamą.

„Aš norėjau, kad man tektų toks periodas – slaugyti mamą. Norėjau ir aš jai padaryti ką nors gero. Norėjau, kad kai bus sunku, kai labiausiai reikės palaikymo, ji nebūtų viena“, – atvirai sako garsus tenoras.

Dabar jis jaučiasi sugrąžinęs moralinę skolą žmogui, kuris juo besąlygiškai tikėjo ir dėl jo aukojosi, ir netrukus grįš į Australiją – kur vienintelis iš lietuvių vokalistų turi išskirtinio talento statusą, garantuojantį jam nuolatinį gyvenimą žemyne.

O kartais, pasirinkęs vieną gyvenimo kryptį ir manydamas, kad tame kelyje jau esi atradęs savo pašaukimą, imi ir pasuki kitu, kuriuo eina sutiktas mylimas žmogus. Taip nutiko verslininkui Rolandui Savickui ir aktorei Birutei Mar bei tapytojui Mindaugui Juodžiui ir ekonomistei Aušrai Martinkutei-Juodienei („Ko nepadarysi iš meilės...“).

„Iki pažinties su Rolandu menas ir verslas man atrodė kaip priešingi poliai. Niekada su verslininkais nenorėjau turėti nieko bendra“, – prisipažįsta B. Mar. Tarptautiniuose teatro festivaliuose ne kartą įvertinta monospektaklių kūrėja po santuokos su R. Savicku kartu įgyvendino seną svajonę – turėti teatrą.

„Visada kaliau sau į galvą, kad gyvenime nebūsiu buhalterė ir menininko žmona. Tačiau nutiko taip, kad geriausios draugės – aktorės, o sutuoktinis – tapytojas“, – iš likimo pokšto juokiasi A. Martinkutė-Juodienė.

Ilgas savaites visi mokėmės būti su savo mylimaisiais, šeimos nariais, vaikais ar savimi.

Ir nors, kaip įžanginiame žodyje rašo žurnalo vyr. redaktorė Gitana Bukauskienė, buvome pažadėję neskirti jam nė sakinio, neįmanoma atsikratyti karantino alsavimo į nugarą.

Tad ir mes nusprendėme karantinuotis drauge su rubrikos „Mano erdvė“ herojėmis: fotografe Reda Mickevičiūte, interjero dizainere ir elektroninės interjero dizaino parduotuvės „Factory Shop“ bendraturte Agne Stanikūnaite-Pociene, dizainere, „Studio Toma“ įkūrėja Toma Jankauskaite, stiliste Emilija Dagyte ir interjero namų „Renovated Shit“ ir „Decosense“ kūrybos vadove Agne Povilonyte. Šios stilingos ir įdomios pašnekovės dalijasi savo karantino džiaugsmais ir atradimais (ko visos tikrai išmoko – tai fotografuotis telefonu žurnalui!).

Ne veltui šią temą redakcijoje pakrikštijom „pozityvaus karantino“ vardu. „Aš turiu smegenų respiratorių. Gal net dujokaukę. Pirštines, kurių neprakąstų kaimynų šuo. Akinius, apsaugančius nuo supernovos blyksnio. Mano respiratorius ir pirštinės – sveikas protas, kritiškas mąstymas ir atjauta“, –  tai ir vėl citata iš redaktorės laiško.

Ir nors virusas ir jo padariniai – realūs ir pavojingi, nepamirškime šių apsaugos priemonių, informacijos higienos ir, žinoma, „Laimės“, kurioje nerengėme pokylio COVID-19 tema, o stengėmės įkvėpti.

Įkvepianti gegužės mėnesio „Laimė“ prekybos vietose – nuo balandžio 21 dienos. Beje, pirkdami „Laimę“ prekybos vietose visus metus, išleistumėte 48,90 Eur, o štai užsisakant šį žurnalą metams, jo kaina – tik 29 Eur. Laimė skaityti „Laimę“ 40 proc. pigiau.