Gėlių verslą įkūrusi Ugnė Poderytė – apie floristiką ir juodąją buhalteriją

Nebuvote didžiulė gėlių gerbėja. Kaip jūsų gyvenime atsirado floristika?

Su humoru žiūriu į faktą, kad šiandien prekiaudama gėlėmis iš Olandijos, Kolumbijos, Kenijos, Ekvadoro ir kitų šalių, dar visai neseniai ne tik neturėjau jokių minčių apie gėlių verslą, bet ir nepažinojau net pagrindinių gėlių rūšių. Pirmosios mintys apie floristiką gimė prieš mažiau nei metus. Esu estetikė iš prigimties, tad savo profesinėje veikloje visada didelį dėmesį skyriau žodžio ir vaizdo estetikai, o į gėles pirmą kartą atkreipiau dėmesį kaip į vizualios kūrybos objektą. Nejučia pradėjau sekti profesionalių floristų darbus, lankyti floristikos kursus, mokytis internetu, matyti šios srities perspektyvumą.


Lūžis įvyko, kai pradėjus viešinti savo veiklą socialiniame tinkle, atsirado didelis susidomėjimas ir norinčiųjų įsigyti gėles skaičius. Reaguojant į poreikį, labai greitai prasidėjo intensyviausias gyvenime mokymosi ir verslo kūrimo etapas. Nors atsirado dešimtys TAIP ir NE gėlių verslui, tuo metu jau buvau visapusiškai prisijaukinusi gėles, nusprendžiau nesustoti.

Visi garsūs floristai turi savo pavyzdžius („influencerius“). Ar jus kažkas įkvepia?

Gyvename laikais, kai socialiniuose tinkluose galime sekti aukščiausio lygio profesionalus iš viso pasaulio. Man artimiausia Japonijos ir Australijos floristų kūryba, mano sekamų floristų sąraše bent keli šimtai šios srities lyderių. Vis gi, Lietuvoje įkvėpimą turi realizuoti savaip, gėlių kompozicijos visų pirma turi būti įperkamos, tad daugumos pasaulinio garso floristų pamėgtų išskirtinių gėlių rūšių tenka atsisakyti.

Kiek laiko per dieną reikia skirti šiam užsiėmimui?

Mėgstu juokauti, kad per metus sukaupiau mažiausiai dviejų metų darbinę patirtį. Vietoj 8 valandų darbo dienos, dirbti po 16-18 valandų per parą tapo kasdienybe. Kaip ir kiekviename versle darbai niekada nesibaigia. 90% darbo galima vadinti užkulisiniu (t.y. gėlių ir priemonių užsakymas iš tiekėjų ir augintojų visame pasaulyje, gėlių transportavimas į studiją, speciali skintų augalų priežiūra, klientų užsakymų derinimas, bendravimas su partneriais ir t.t.). Tik 10% darbo sudaro kūrybinis gėlių komponavimas ir pardavimas gyvai studijoje.

Turite komandą, kuria pasitikite?

Šiuo metu džiaugiuosi, kad komandą papildė dar dvi rankos, tad galime palaikyti sveikesnį darbo tempą, pasiūlyti daugiau paslaugų. Greitu metu numatomas ir didesnis augimas. Esu linkusi pasitikėti žmonėmis, su kuriais dirbu, investuoti į jų kompetencijos auginimą, tam, kad jie galėtų priimti spendimus savarankiškai. Neabejoju, kad augdami turėsime vieną ambicingiausių ir kompetentingiausių floristų komandų Lietuvoje.

Nuoširdžiai... Šis verslas pelno šaltinis ar daugiau malonumas?

Reikėtų atskirti taip romantizuojamą floristikos meną nuo gėlių verslo ir neturėti iliuzijų, kad šis verslas gali būti tik malonus. Jis ne tik sunkus fiziškai, bet ir rizikingas finansiškai. Skirtingai nei daugumą produktų, gėles privalai parduoti per kelias dienas. Jeigu nesugebi užtikrinti pirkėjų srauto, kartu su vystančiais žiedais nuvysta ir tavo investicijos. Nesugebėdami išlaikyti fizinių prekybos vietų ir darbuotojų, nauji verslai užsidaro vienas po kito.

Ar teisingai planuojant ir optimizuojant verslo procesus iš to galima gyventi? Be abejo. Ar galima susikrauti milijonus? Ir taip, ir ne. Iš šimtų įmonių besiverčiančių gėlėmis Lietuvoje, vos kelių apyvartos siekia milijonines sumas. Tai įmonės turinčios parduotuvių tinklus ir siūlančios paslaugas, kurios apima ne tik prekybą skintomis gėlėmis, bet ir prekybą vazoniniais augalais, vazomis, floristikos priemonėmis bei teikiančios renginių dekoravimo ar sodo bei parkų apželdinimo paslaugas. Kalbant apie Flowers & Lovers atvejį, planuose – augimas, tačiau toks, kuris leistų išlaikyti teisingą balansą tarp verslo ir floristikos meno bei individualaus požiūrio į kiekvieną klientą.

Kokios gėlės jūsų pačios mėgstamiausios?

Beprotiškai vertinu ir žaviuosi visais gamtos stebuklais. Kiekviena gėlė randa kelią į mano širdį, priklausomai nuo aplinkybių ar nuotaikų, kuriomis gyvenu tuo laikotarpiu. Šiuo metu pirmenybę teikiu lauko pievų stiliaus žiedams.

Kaip manote, šiame versle įmanoma išlikti visiškai originaliam? Nieko nekopijuoti? Daug skandalų kyla tarp floristų dėl įvairiausių asociacijų su žymiais darbais...

Kalbėdama apie originalumą, palyginčiau gėlių meną su kulinarija. Ne viename restorane rasite lašišos tartarą ar jautienos karpačio, dažnai gaminamus iš tų pačių ingredientų. Visgi, vienur patiekalas ištirpsta burnoje, o kitur niekada nebesugrįžtame. Visa paslaptis – šefo (meistro) rankose. Kartais papildomas žiupsnis pipirų ar papildoma žydinti šakelė tampa nepamirštamo unikalaus rezultato priežastimi.

Kam kilo idėja gėles vynioti į juodą popierių? Kodėl ši spalva?

Gėles pradėjau vynioti tiek į pastelinių atspalvių popierių, tiek į juodą, ieškodama geriausių spalvinių derinių. Juodas pakavimas be abejonių vienas populiariausių, jis ne tik išryškina žiedų spalvas ir žiedlapių tekstūrą, bet ir sukuria subtiliai solidžios dovanos įvaizdį. Mano nuostabai, šiandien galiu teigti, jog tapau tamsaus pakavimo pradininke Lietuvoje – kelių mėnesių eigoje tą patį pakavimo būdą, spalvas ir kompozicijas pradėjo naudoti ne viena floristikos studija.

Neseniai prabilote apie juodą buhalteriją. Kalbėjote, kad tarp floristų dažnai „vaikšto“ juodi pinigai. Kaip manote, kas kalčiausias dėl tokios situacijos?

Priežastys, stambiame ir smulkiame versle, gali gerokai skirtis. Apeliuodama į smulkiuosius prekybininkus, manau, kad siekdami asmeninės naudos smulkieji verslininkai negalvoja apie pasekmes valstybei, taip pat nėra susipažinę su pasekmėmis, kurios gali užklupti asmeniškai, pažeidus įstatymų numatytą tvarką. Galbūt tai ir mentaliteto ar edukacijos problema – norėdamas veikti sąžiningai gali pasijusti lyg alkoholio atsisakantis darbuotojas įmonės vakarėlyje, kai periodiškai kviečiama „pakelti taurelę”, nors tai daryti jau atsisakei. Apie tai ėmiau kalbėti, nes skirtinguose socialiniuose tinkluose turėdama daugiau nei 10 tūkst. sekėjų auditoriją (net 30% iki 25 metų amžiaus) galiu daryti mažą pokytį – kurti naujus standartus, kuriuose sėkmė ir sąžiningumas atsiranda toje pačioje barikadų pusėje. Esu linkusi mąstyti pozityviai, pokyčiai tikrai vyksta – visuomeninis sąmoningumas sparčiai auga, žmonės mąsto toliaregiškiau. Tikiu, kad mokėti mokesčius ir būti visapusiškai socialiai atsakingais taps norma, o sąžiningi piliečiai nebebus pastatomi į kvailelių vietą.

Konkurencija Lietuvoje vis auga, nebijote, kad vieną dieną galite prarasti jau užsitarnautą populiarumą?

Nereikia būti naiviu ir tikėtis, kad visada būsi įdomus. Į populiarumą neinvestuoju. Visos investicijos šiuo metu skiriamos produktų kokybei, profesinėms žinioms, naujoms paslaugoms, klientų patogumui. Kai naujo žaidėjo rinkoje populiarumas atslūgsta, lieka tai, ką spėjai nuveikti skriedamas ant bangos viršūnės. Pirkėjai visada vertins verslus, kuriems rūpi jų klientai, teikiamų paslaugų kokybė ir prisitaikymas prie besikeičiančios rinkos.