Glennas GOULDAS (1932–1982) kartais vadinamas geriausiu visų laikų pianistu. Net melomanai, turintys kitų favoritų, yra priversti pripažinti, kad kanadiečio gyvenimas ir kūryba buvo su niekuo nesulyginami.
DUJOKAUKĖ. Prie instrumento jis sėsdavo ant žemos kėdutės su atrama ir pasoste: vaikišką baldą kažkada sukalė Glenno tėvas. O kadangi scenoje laukdavo įprasto aukščio fortepijonas, Gouldas į jį kone įsiremdavo nosimi. Mėgo nusimesti batus, sėdėti sukryžiuotomis kojomis. Grodamas žiopčiodavo, tarsi kalbėtų su fortepijonu, nors pirmų eilių publika girdėdavo jį dainuojant. Vienas iš jo prodiuserių net pašmaikštavo, dovanojo dujokaukę: esą geriau koncertuoti su ja, neteršti muzikos. Gouldas neprieštaravo, tik negalėjo būti kitoks...