Prancūzą Georges’ą BRAQUE’Ą (1882–1963) likimas lepino. Jis gyveno gražiai, tarsi paneigdamas aksiomą, kad visi tikri menininkai – alkani, trenkti, nesuprasti, ilgai laukia pripažinimo ir skriaudas skandina vyne.
DENDIS. Dailininkas iki senatvės vairavo greitus ir brangius automobilius, turėjo limuziną ir uniformuotą vairuotoją. Garsėjo kaip didelis maisto ir gėrimų žinovas. Reguliariai vykdavo į Londoną, kad apsilankytų rankų darbo avalynės salone „Lobb“, kur užsakydavo naują batų partiją. Tuzinais pirkdavo tos pačios firmos siūtus prancūziškus tamsiai mėlynus kostiumus ir net aiškindavo, kodėl. Pasirodo, šios kelnės ir švarkai, siūti Rubė miestelyje, buvo eksportuojami į Ameriką, bet neradę pirkėjų grįždavo į gimtąsias platumas. O kostiumai, dukart perplaukę Atlantą ir prigėrę jūros oro, esą tapdavo neapsakomai jaukūs...
ŽMOGUS ORKESTRAS. Monmartre jis buvo tarsi kitos civilizacijos atstovas, niekam neskolingas, kvepiantis brangiu odekolonu. Neblogai grojo fleita, smuiku, akordeonu.