Skaiva, buvo laikas, kai tavęs visur buvo gerokai daugiau. Dabar užtenka, kad Lietuva per radiją kasdien girdi tavo balsą?
Taip, po realybės šou „Baras“ buvo labai intensyvus laikas, kai manęs buvo daug ne tik radijuje, bet ir televizijoje. Ir labai daug dirbau, ir užsidirbau pakankamai. Tačiau vieną dieną pajutau, kad tai nėra didelis džiaugsmas, nes neturiu kada tuos pinigus leisti. Kam arti, jei net laisvų savaitgalių nelieka? O man reikia laiko sau. Dabar dirbu mažiau, gyvenu gana ramiai ir tai labai patinka. Nebevaikštau į renginius – jaučiuosi ten savo atbuvusi, o ir vidinio balso, kuris stabdo, esu linkusi klausytis. Nors niekada nesakyk „niekada“: gal kada nors viešumo pasiilgsiu, vėl su malonumu pozuosiu prie fotosienelės...
Kovo mėnesį sukaks dvidešimt metų, kai dirbu „M-1“. Būtent dėl radijo iš Klaipėdos persikėliau į Vilnių. Tai buvo teisingas sprendimas. Visada sakiau, kad žurnalistams sostinėje daugiau galimybių. Dabar net nežinau, ar norėčiau atgal į Klaipėdą. Nebent kada nors vėliau...