Gerda Žemaitė – apie didžiausią pokytį po skyrybų ir kvailiausią klaidą: „Tuo metu atrodė, kad reikia“
Televizijos laidų vedėja ir žurnalistė Gerda Žemaitė neslepia – nors daugelį metų dirbo intensyviai ir sėkmingai kūrė karjerą, finansinis planavimas ilgą laiką nebuvo jos stiprioji pusė. Kaip ir daugelis žmonių, ji buvo susitelkusi į pajamas ir kasdienius tikslus, o ilgalaikius finansinius sprendimus vis atidėdavo ateičiai.
„Atrodė, kad svarbiausia yra dirbti, uždirbti ir pasirūpinti tuo, kas aktualu šiandien. Apie investavimą, finansinę pagalvę ar ilgalaikį planavimą galvodavau mažiau. Turbūt gyvenau su mintimi, kad apie rytojų pagalvosiu vėliau“, – atvirauja Gerda, rašoma pranešime spaudai.
Skyrybos privertė iš naujo pažvelgti į pinigus
Pasak jos, požiūrį į pinigus stipriai pakeitė asmeniniai gyvenimo pokyčiai. Skyrybos tapo ne tik emociniu, bet ir finansiniu lūžiu, privertusiu iš naujo pažvelgti į kasdienius sprendimus.
„Po skyrybų išmokau skaičiuoti pinigus kitaip. Kai už viską atsakai pats, pradedi daug aiškiau matyti, kur jie iš tiesų iškeliauja. Atsiranda daugiau atsakomybės, daugiau planavimo ir mažiau spontaniškų sprendimų“, – sako ji.
Būtent tuo laikotarpiu Gerda pradėjo aktyviau domėtis finansiniu raštingumu. Socialiniuose tinkluose sekdama finansų konsultantę Robertą Kazilionienę, ji nusprendė kreiptis į ją asmeninės konsultacijos.
„Atėjau tikėdamasi geriau suprasti investavimą, tačiau gavau kur kas daugiau. Teko išgirsti ir nemažai pastabų apie finansinį stabilumą, sprendimus bei įpročius. Tai buvo naudinga pamoka, privertusi į daugelį dalykų pažvelgti kitaip“, – prisimena ji.
Finansinis saugumas neprasideda nuo vyro
Finansų konsultantė Roberta Kazilionienė sako, kad didžiausia klaida, kurią vis dar daro nemažai moterų, yra įsitikinimas, jog jų finansiniu saugumu pasirūpins vyras.
„Vis dar pasitaiko moterų, kurios tikisi, kad vyras jas išlaikys, nes neva taip ir turi būti. Tai yra didžiausia iliuzija. Vyras nėra banko sąskaita. Mano griežta pozicija – kiekviena moteris turi žinoti savo finansinę situaciją, turėti savo pinigų, investuoti ir kurti savo finansinį saugumą“, – sako ji.
Pasak specialistės, skyrybų metu dažnai paaiškėja tai, ko vienas iš partnerių net neįtarė.
„Praktikoje tenka matyti įvairių situacijų. Kartais paaiškėja, kad šeimos turtas ar investicijos yra registruotos kitų žmonių vardu, o moteris lieka nežinodama tikrosios padėties. Todėl finansais reikia domėtis ne tada, kai prasideda problemos, o gerokai anksčiau“, – teigia R.Kazilionienė.
Šios mintys Gerdai buvo ypač artimos. „Supratau, kad finansinis saugumas nėra savaime suprantamas dalykas. Jį reikia kurti. Kažkada atrodė, kad svarbiausia daug dirbti, o visa kita susidėlios savaime. Dabar žinau, kad vien uždirbti neužtenka – reikia mokėti valdyti pinigus“, – sako ji.
Kvailiausias pirkinys – labai brangūs batai
Konsultacijos su Gerda metu buvo įvertinta esama situacija ir sudarytas konkretus veiksmų planas.
„Aš visada pradedu nuo aiškaus finansų plano. Kai žmogus supranta, kiek uždirba, kiek išleidžia ir kokių tikslų siekia, atsiranda aiškumas. Tačiau svarbiausia ne planą susidaryti, o jo laikytis“, – pabrėžia finansų konsultantė.
Kalbėdama apie finansines klaidas, Gerda neslepia, kad anksčiau pasitaikydavo ir impulsyvių pirkinių.
„Jeigu reikėtų įvardyti kvailiausią pirkinį, tikriausiai tai būtų labai brangūs batai. Tuo metu atrodė, kad jų reikia, tačiau šiandien tokiam pirkiniui pinigų nebeleisčiau“, – šypsosi ji.
Pasak žinomos moters, šiandien požiūris į išlaidas yra gerokai pasikeitęs.
„Anksčiau galvodavau, kad kai kurie daiktai suteiks daugiau pasitenkinimo ar laimės. Dabar suprantu, kad daug svarbiau yra finansinis saugumas, ramybė ir galimybė rinktis“, – sako Gerda.
Finansinis stabilumas priklauso ne nuo pajamų dydžio
R.Kazilionienė pabrėžia, kad finansinis stabilumas priklauso ne nuo uždirbamų sumų dydžio, o nuo žmogaus įpročių.
„Žmonės dažnai galvoja, kad pradės taupyti ar investuoti tada, kai uždirbs daugiau. Tačiau finansinis stabilumas prasideda nuo įpročio.
Niekada nežinome, kas laukia rytoj, todėl kiekvienas žmogus turėtų turėti bent trijų mėnesių finansinį rezervą, o šeima – bent pusmečio ar net metų saugumo pagalvę“, – sako ji.
Pasak specialistės, taip pat svarbu planuoti ne tik ateitį, bet ir netikėtas situacijas.
„Sugenda automobilis, reikia remontuoti būstą, tenka keisti darbą ar net gyvenamąją šalį. Tokios situacijos nėra išimtis – jos anksčiau ar vėliau nutinka daugeliui, todėl finansinė pagalvė yra ne prabanga, o būtinybė.“
Trys finansiniai įpročiai, kuriuos verta pradėti ugdyti šiandien
Kalbėdama apie svarbiausius finansinius įpročius, finansų konsultantė išskiria tris esminius principus.
„Pirmiausia reikia reguliariai atsidėti pinigų savo ateičiai. Antra – sukaupti saugų rezervą. Trečia – turėti aiškius finansinius tikslus ir konkretų planą, kaip jų siekti. Finansinė ramybė neatsiranda savaime – ji kuriama nuosekliais sprendimais“, – įsitikinusi R.Kazilionienė.
Šiandien Gerda sako į finansus žiūrinti visiškai kitaip nei prieš kelerius metus.
„Supratau, kad finansinis saugumas nėra tik skaičiai banko sąskaitoje. Tai ramybė, galimybė priimti sprendimus be baimės ir žinojimas, kad esi pasiruošęs netikėtumams. To link dabar ir judu“, – sako ji.
