Gerda Žemaitė sūnų Nikolą palydėjo į 1 klasę – apie ašaras ir ko jai neleido Markas: „Atrodė keistoka“

Portalui Žmonės.lt G.Žemaitė atskleidė, kad jos sūnus mokslus pradės privačioje mokykloje – „Erudito“ licėjuje Kaune. Ji neslepia, kad tokį sprendimą priėmė dėl to, kad daugelis vaikų iš parengiamosios klasės rinkosi būtent šią mokyklą.

„Jaudulio turbūt būtų dar daugiau, bet jis prieš tai lankė privatų darželį ir net 10 vaikų iš jo buvusios klasės perėjo į „Erudito“ licėjų. Galvojau, kad dėl to bus lengvesnė adaptacija, nes Nikolas toks jautresnis, jam truputį sunkiau prisitaikyti.

Jeigu žinočiau, kad jis nieko nepažįsta, kad jam viskas nauja, tai būtų turbūt daugiau tos baimės“, – Žmonės.lt neslepia Gerda.

Fotogalerija:

Visgi moteris atvira – pats berniukas noriai žiūri į mokslų pradžią. „Tos baimės, nejaukumo kažkiek yra, bet mokytis jis nori. Ir juo labiau, kai žino, kad susitiks su visą vasarą nematytais draugais. Kai viskas nauja, visai kitaip, tai tikrai gali gąsdinti, bet kartu ir džiugina. Pirmokai beveik visi dažniausiai nori į mokyklą, nes jau jiem faktas, kad eis į mokyklą reiškia, kad jis jau didelis“, – šypteli ji.

Pasirinko privačią mokyklą

Pasirinkimas tarp privačios ir valstybinės mokyklos, anot pašnekovės, jai buvo svarbus. Kadangi berniukas lankė dvikalbę ankstyvojo ugdymo mokyklą, logiškas sprendimas jai buvo ne tik jau pažįstami bendraklasiai, bet ir panašus mokymo pobūdis – orientavimasis į dvi kalbas.

„Aišku, daugelis sutiktų, kad svarbiausia mokykloje yra mokytojai. Mums buvo svarbu ne tik bendraklasiai, bet ir geri mokytojai, saugi aplinka, kad adaptacija būtų kuo sklandesnė.

Man atrodo, kad svarbiausia užtikrinti vaikui saugumą. Jeigu jis jaučiasi saugus, tada jis sugeba geriau sutelkti dėmesį. Jeigu vaikas jaučiasi nejaukiai, arba turi kažkokių baimių, tada ta adaptacija ilga ir viskas būna sudėtingiau.

Lankėm „Eureką“ – dvikalbę mokyklą, ir kitas padalinys po jo yra būtent „Erudito“ licėjus. Dabar net 10 iš 15 jo bendraklasių išeina į tą pačią klasę. Dėl to praktiškai nebuvo jokių svarstymų. Aišku, nieko neturiu prieš valstybines mokyklas, nes ir ten yra nuostabių mokytojų. Bet tokį sprendimą priėmėme būtent dėl klasės branduolio. Čia visi tėvai pažįstami, visi jau prieš rugsėjo pradžią susirašėm, kai pir ką veiksim. Visi vieni kitus pažįsta ir ta bendruomenė buvo kaip kumštis. Tai mane labai džiugina“, – sako moteris.

G.Žemaitė atvirauja, kad sūnus mokyklai pasiruošęs – jau moka skaičiuoti, o skaityti, rašyti geba ne tik lietuviškai, bet ir angliškai.

„Jis tikrai pasirengęs labai gerai. Dabar visi kalba, kad pirmokų programa labai sunki, ir įspėja tėvus paruošti vaikus, kad po to neliktų spragų. Atvirai sakant, per vasarą aš leidau jam pailsėti – keletą kartų buvom išsitraukę pratybas, tačiau visai nepersistengėme. Galvojau, kad nuo rugsėjo su mokslais startuosim rimčiau.

Minčių dėl korepetitorių jau turiu – matau, kad jo lietuvių kalba yra silpnesnė nei lietuvių. Dvikalbėje mokykloje jis visas dienas bendraudavo dviem kalbomis, tad dabar pastebiu, kad anglų kalbą jis „įsikirto“ lengviau, nes ji yra lengvesnė. Dėl to turbūt su lietuvių kalba teks papildomai padirbėti. Vaikai turbūt ir renkasi kalbą, kuri jiems lengvesnė – net pastebėjau, kad jis pamiršta kokį lietuvišką žodį, o angliškai dažniau jį žino. Dėl to truputį yra to nerimo“, – dalijasi ji.

Paklausta, kaip prisimena savo mokslų pradžią, Gerda su šypsena taria, kad visi prisiminimai jai tokie ryškūs, lyg būtų įvykę vakar.

„Pamenu, kad buvo daug jaudulio, prisimenu kaip dvyliktokai už rankų vedė, kaip skambėjo pirmasis skambutis. Atrodo, taip greitai tas laikas prabėgo, nes aš tai puikiai prisimenu. Rodos, iki detalių prisimenu savo pirmą mokytoją, savo suolą, kuriame sėdėjau rugsėjo pirmą dieną. Sunku patikėti, kad mano vienas vaikas jau studijas baigė, o kito laukia nauja pradžia. Jaudulio ir ašarų tikrai bus. Vaikas atrodo dart oks mažas, bet negali suvokt, kad jau pradeda eiti į mokyklą. Emocingiausia turbūt pirma ir dvylikta klasė. Man Markas į dvyliktos klasės rugsėjo 1-osios šventę neleido eiti, nes jam atrodė keistoka. Bet kai buvo jo išleistuvės, tikrai buvo jautru – supratau, kaip nenumaldomai bėga laikas. Ir Nikolo laukia nauja pradžia – tikiuosi, kad jam viskas seksis“, – sako moteris.