„Geriausia mano kelionė“: keturis kartus Venecijoje viešėjęs Edvardas Žičkus ją pamilo tik sulaužęs turistų taisykles

Planuojantiems kelionę jis pataria aplankyti Veneciją – tik iš ketvirto karto pamilęs šį miestą E.Žičkus noriai pasidalijo patarimais, kaip reikia žiūrėti į šį Italijos miestą, kad pamatytum tikrąjį jo grožį ir pajustum dvasią.

Po didžiulio darbų maratono E.Žičkus teigė nusprendęs, kad ilgąjį savaitgalį reikia išnaudoti kelionei ir pailsėti. Praėjusių metų pavasarį spontaniškai atsiradus norui trumpam ištrūkti jis pasirinko Veneciją – miestą, kuriame jau buvo lankęsis tris kartus ir, kaip pats sako, nebuvo juo nei per daug susižavėjęs, nei nuvertinęs.

Pažvelgti kitu kampu į Veneciją jam padėjo bičiulė dizainerė Ella Tatarinova, kuri Italijoje praleidžia itin daug laiko. „Ji man ir pasiūlė ilgajam savaitgaliui skristi į Veneciją ir pažadėjo, kad patars ir padės į ją pažvelgti kitu kampu, pajusti tikrąją miesto dvasią“, – sakė E.Žičkus.

„Venecijoje mane, kaip turbūt ir daugelį turistų, erzindavo vandens tvaikas, krūvos balandžių centrinėje švento Morkaus aikštėje ir visas tas nesibaigiantis šurmulys. Patiko gondolos, kanalėliai, bet tai ir buvo visas mano įspūdis apie Veneciją“, – prisipažino jis, todėl bičiulės pasiūlymas atrasti kitokią Veneciją jam pasirodė įdomus ir viliojantis.

Populiariems viešbučiams – ne!

E.Žičkus teigė paklausęs vieno pagrindinių bičiulės patarimų – nesirinkti nakvynės populiariuose viešbučiuose. „Ji pasiūlė apsistoti greta Venecijos esančioje mažoje saloje San Klementėje, kurioje yra senoviniai penkiolikto amžiaus rūmai – juose įrengtas viešbutis, kurio kaina buvo tokia pati, kaip eilinių viešbučių“, – pasakojo Edvardas, pasidžiaugęs, kad už tą pačią kainą iš tiesų gavo tobulą vietą nakvynei.

Jo teigimu, apsistojęs minėtoje saloje iš tiesų pajuto skirtumą nuo prieš tai buvusių kelionių į Veneciją – ramybė, gamta, poilsis ir... tobulas vaizdas, mat iš salos matyti stulbinanti Venecijos panorama. Iki šiol Edvardas teigė apsistodavęs pačiame mieste, todėl pavargdavo nuo nuolatinio šurmulio, o ir viso miesto grožio negalėjo įvertinti.

Į salą kas dvidešimt minučių plaukioja kateris, todėl jokių nesklandumų dėl noro bet kada patekti į miesto centrą vyras teigė nepatyręs, o ramybė, žaluma ir po salą bėgiojanti galybė laukinių triušių – tikrai sužavėjo.

Pigiems skrydžiams ir traukiniams – taip!

E.Žičkus teigė, kad planuojant kelionę labai svarbu aklai nepasiduoti „viliojantiems“ kelionių agentūrų pasiūlymams, mat, anot jo, patys planavimui skyrę šiek tiek laiko ne tik galėsite mėgautis tuo, ko tikrai norite, bet ir sutaupysite pinigų.

Šiuo atveju pats Edvardas į Veneciją nukeliavo nusipirkęs nebrangų bilietą į Milaną, iš kurio traukiniu pasiekė kelionės tikslą. „Į Milaną yra krūvos pigių skrydžių – galima susimedžioti bilietą maždaug už 250 litų, o traukinys iki Venecijos važiuoja apie gerą valandą ir bilieto kaina taip pat tikrai nesikandžioja – jau nebepamenu, kiek, bet tikrai labai padori kaina kiekvieno kišenei“, – patarimus dėstė E.Žičkus.

„Protingai viską susiplanavus ilgasis keturių dienų savaitgalis Venecijoje tikrai nėra kosmiškai brangus – panašiai tiek, kiek išleistumėte Lietuvos pajūryje plius dar truputį „primetę“, – šypteli Edvardas.

Kitu žvilgsniu

„Venecijoje nesielk kaip turistas, nepulk lankytis masinėse susibūrimo vietose, neplauk vien tik su gondola, nevaikščiok vien turistinėmis gatvėmis. Pamatai jaukią mažą gatvelę, kuri iš pirmo žvilgsnio patraukia akį, nerk į ją! Ji tave tikrai kur nors išves į įdomią vietą – vienąkart prie jaukaus šeimyninio restorano, kitąkart – prie bažnyčios ar muziejaus, trečiąkart – prie užeigos“, – bičiulės E.Tatarinovos patarimus jam pačiam vardijo Edvardas, patikinęs, kad jie tikrai pasitvirtino.

Tiesa, kai kurias turistų itin lankomas vietas, anot Edvardo, aplankyti vis dėlto būtina. „Be abejo, Venecijoje būtina paplaukioti gondola, nes pamatai visus gražiuosius tiltus. Privaloma nueiti į švento Morkaus aikštę, ten yra istorinė kavinė, kurioje filmuota labai daug filmų. Joje siūlau suvalgyti itališką tiramisu su taure proseko – italai jį labai mėgsta, nes jis ir gaivina, ir „neapsuka galvos“. Prie to prisideda gyva muzika ir staiga tą švento Morkaus aikštę pamatai kitaip, ne per balandžių prizmę, kas rekomenduojama turistams“, – juokėsi E.Žičkus.

Kaip vieną brangesnių malonumų E.Žičkus rekomendavo aplankyti visiškai šalia šios aikštės esantį didelį seną viešbutį, įrengtą buvusiuose rūmuose. Ant jo stogo yra terasa, iš kurios galima pamatyti visą Venecijos grožį bei paragauti vietinių siūlomo risoto – baltame vyne troškintų ryžių, ant kurių užleidžiamos juodųjų jūros pūgžlių sultys ir viskas pagardinama parmezano sūriu. „Ir staiga, norom nenorom jauti, kaip įsimyli Veneciją“, – šypsojosi E.Žičkus.