Tądien, kai kalbėjomės, olimpietė, geriausia 2021 metų Lietuvos buriuotoja Viktorija ANDRULYTĖ (31) Gran Kanarijoje turėjo laisvą dieną. „Šiandien neburiuosiu, rytoj – varžybos“, – šyptelėjo kompiuterio ekrane. Kitą dieną jau skaičiau apie jos pergalę „Trofeo Fundación Alejandro Da Silva“ varžybų ILCA6 klasėje ir galvojau, kad tik tokioms užsispyrėlėms kaip ji šitaip sekasi.
Lietuvoje nebuvai keletą mėnesių – kur yra tavo namai, tavo bazė, Viktorija?
Gegužę buvau trumpam grįžusi į Lietuvą, norėjau pailsėti po ketverių varžybų iš eilės. Mano bazė dabar yra Gran Kanarijoje, nusprendžiau apsigyventi čia, toli nuo namų, kur geresnės sąlygos sportuoti, kur dirba mano treneris. Lietuvoje žiemą nepaburiuosi, o skraidyti – brangu. Turėjau ketveriems metams gauti stipendiją, kuri padėtų rengtis olimpiadai, bet finansavimas nutrūko. Laimė, atsirado rėmėjų, šiandien jie man padeda. Buriavimą galiu vadinti savo darbu, nes anksti pradėjau iš jo gyventi.
Sakei, kad į suaugusiųjų grupę patenkama nuo dvidešimt vienų. Buriuotojų moterų karjeros pikas prasideda tada, kai geriausias laikas kurti santykius, gimdyti vaikus...
Nesijaučiu nieko praradusi, atvirkščiai – jaučiuosi save atradusi, džiaugiuosi, kad realizuoju svajones. Dažnai girdžiu: geriau susirask normalų darbą, antrą pusę, kurk šeimą. Kartą viena protinga moteris man sakė, kad neverta mesti svajonių dėl antrosios pusės.