Geriausiais lietuviško kino aktoriais pripažinti Viktorija Kuodytė ir Juozas Budraitis

Praėjusiais metais Valdovų rimuose organizuotas renginys šiemet persikėlė į modernesnę erdvę, tačiau išlaikė savo tradicijas. Pagerbti geriausių rinkosi būrys kultūros, meno, verslo ir pramogų pasaulio atstovų. Tarp vakaro svečių buvo galima sutikti ne vieną žinomą režisierių, prodiuserį, aktorių.

Renginio vedėjos vairas šiemet taip pat patikėtas simboliškai – drauge su Vidu Bareikiu scenoje susirinkusius sveikino praėjusiais metais šiuose apdovanojimuose geriausia aktore pripažinta Aistė Diržiūtė.

Sveikinimo žodį susirinkusiems tarė ir „Kino pavasario“ siela, jo vadovė Vida Ramaškienė.

„Žinau, kad kiekvienas darbas turėtų būti įvertintas. Bet gyvenimas toks, kad mes pasirenkame ir padarome šventę įvertindami geriausius iš geriausių. Šis vakaras – labai harmoningas. Galiu išduoti paslaptį, kad pildosi mano svajonė. Norėjau, kad visos kartos tarpusavyje kuo daugiau bendrautų“, – kalbėjo ji.

Dvi savaites balsuoti už geriausią Lietuvos kino aktorių ir aktorę kvietė ir žurnalas „Žmonės“. Kiekvienoje kategorijoje susirungė po tris varžovus.

pretendenčių moterų – Ina Marija Bartaitė („Ramybė mūsų sapnuose“, rež. Šarūnas Bartas), Viktorija Kuodytė („Edeno sodas“, rež. Algimantas Puipa), Severija Bielskytė („Namo“, rež. Gabrielė Urbonaitė).

Vyrų kategorijoje dalyvavo Juozas Budraitis („Edeno sodas“, rež. Algimantas Puipa), Šarūnas Bartas („Ramybė mūsų sapnuose“, rež. Šarūnas Bartas) ir Vainius Sodeika („Karalių pamaina“, rež. Ignas Miškinis). Už savo favoritus portale Žmonės.lt buvo galima balsuoti iki balandžio 8 dienos.

Šįkart sėkmė šypsojosi Algimanto Puipos filmo „Edeno sodas“ aktoriams. Geriausia metų kino aktore žiūrovų sprendimu šiemet buvo pripažinta Viktorija Kuodytė. Apdovanojimą jai įteikė Kultūros ministras Šarūnas Birutis.

„Noriu pasidžiaugti visais čia susirinkusiais. Visais, kurie jau antrą savaitę švenčia „Kino pavasarį“. Tačiau labiausiai džiugina Lietuvos kino meistrų darbai. Norėčiau apdovanoti visus nominatus“, – sakė ministras ir paskelbė nugalėtojos vardą.

Atsiimdama apdovanojimą V.Kuodytė sakė: „Mano tėtis mane mokino taip: jis sakydavo, kad svarbiausia, ne sėkmė, bet prasmė. Labai tikiuosi, kad šis filmas, už kurio vaidmenį buvau nominuota ir apdovanota, ateityje turės prasmę“.

V.Kuodytė save vadina teatro, o ne kino aktore, todėl šis įvertinimas jai – itin malonus pripažinimas. „Geriausios kino aktorės apdovanojimas man turi begalinę vertę. Ypač džiugu, kad tai ne tiek komisijos, kiek žmonių paskirtas įvertinimas“, – Žmonės.lt kalbėjo ji.

Geriausiųjų sąraše – ir jau legendinio aktoriaus Juozo Budraičio pavardė. Jis įvertintas kaip geriausias kino aktorius.

„50 metų dirbau šį darbą. Kiek galėjau – tiek sakiau, o ar daugiau pasakyti galiu? Nežinau. Noriu pasidžiaugti, kad ir mano kolegė Viktorija Kuodytė gavo šį gražų prizą“, – kalbėjo J.Budraitis.

Pasak jo, kiekvienas apdovanojimas yra labai malonus, o jaudulys lipant į sceną net ir turint didžiulę patirtį jam anaiptol nesvetimas.

„Kiekvienas filmas įtraukia iš naujo. Aktoriaus darbas nėra techninis, turi iš naujo įsijausti, sustyguoti save, psichologiškai nuteikti, įsijausti į vaidmenį. Todėl už apdovanojimą esu labai dėkingas. Tai tikrai gražus įvertinimas. Stengsiuosi ir toliau dirbti“, – Žmonės.lt sakė J.Budraitis.

Tiek V.Kuodytei, tiek A.Budraičiui buvo įteikti ir specialūs prizai: kiekvienam jų atlikėjų ir aktorių teises ginanti Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA skyrė po 1 tūkst. eurų piniginį prizą, jiems taip pat įteiktas savaitgalio dviem prabangiame penkių žvaigždučių viešbutyje čekis.

Renginyje įvertinimo sulaukė ir daugiau kino industrijos atstovų. Specialų festivalio paminėjimą-paskatinimą gavo trumpametražis režisierės Gabrielės Urbonaitės filmas „Namo“. Jis įvertintas už kino kalbos, miesto erdvės ir aktualios temos pajautimą.

Tačiau toks apdovanojimas kūrėjai – ne naujiena. Prieš trejus metus ji šioje kategorijoje triumfavo su filmu „Plaukikė“.

Tačiau į ceremoniją režisierė neatvyko. Amerikoje studijuojanti menininkė šiuo metu išvykusi, todėl už ją atsiimti garbingos statulėlės į sceną žengė pagrindinė filmo aktorė, viena iš geriausių kino aktorių nominančių Severija Bielskytė.

Tarp apdovanotųjų – ir apie keliautoją Laimą Armalienę pasakojanti Marijos Stonytės dokumentinė juosta „Kalnai kalnai“. Šis filmas dėl sugebėjimo santūriomis kino priemonėmis atskleisti pagrindinės herojės tylią dramą įvertintas kaip geriausias studento darbas.

„Man labai gera čia būti, čia stovėti. Manau, kad savo dokumentinio filmo herojui galima tik dėkoti ir dėkoti, tai buvo mano pirmas susidūrimas su dokumentika. Mano herojus sutiko, kad būčiau istorijos dalimi – tai man brangiausia dovana“, – atsiimdama apdovanojimą kalbėjo M.Stonytė.

Verčiausius apdovanojimo studentų filmus vertino kompetentinga komisija, kurioje – kino istorikė Lina Kaminskaitė–Jančorienė, filmų režisierė ir scenarijų autorė Lina Lužytė, kino operatoriaus Vladas Naudžius.

„Kino pavasaris“ nepamiršo ir už kadro liekančių vertėjų. Jau trečius metus drauge su Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga festivalis skiria piniginį prizą geriausiam vertėjo darbui.

Už meistriškai suvaldytą įvairialypę informaciją, gyvą ir sklandų dokumentinio filmo „10 milijardų – kas patiekta tavo lėkštėje“ pasakojimą bei išradingus ir ekspresyvius filmo „Avinai“ dialogus šiemet apdovanota Aušra Bagočiūnaitė. Jai apdovanojimą įteikė festivalio „Kino pavasaris“ vertimų koordinatorė Austė Zdančiūtė.

„Esu labai nustebusi, tačiau noriu padėkoti, kad leidžiate man būti šios šventės dalimi. Nors ir maža“, – kalbėjo A.Bagočiūnaitė.

Specialūs prizai buvo įteikti ir dar trims vertėjams. Tarp jų – už išraiškingą indėnų genčių kasdienybės ir magijos įlietuvinimą filmuose „Gyvatės apkabinimas“ ir „Perlinė saga“ įvertinta Jurga Vilė; už drąsų kūrybiškumą perteikiant gatvės jaunimo kalbą filme „Juoda“ įvertintas Paulius Jevsejevas bei už subtilias lyrines tonacijas bei sodrų ir spalvingą žodyną filme „Nuotaka“ apdovanota Lina Černiauskaitė.

Apie šiuo apdovanojimus renginyje paskelbė Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narė Kristina Sprindžiūnaitė ir festivalio „Kino pavasaris“ vertimų koordinatorė Austė Zdančiūtė.

Renginyje buvo įteikti ir kelis specialūs įvertinimai. Vienas jų – specialus, legendinio Lietuvos kino kritiko Sauliaus Macaičio apdovanojimas. Jį pelnė Čilės režisieriaus Patricio Guzmano filmas „Perlinė saga“.

Berlyno kino festivalyje „Sidabriniu lokiu“ už geriausią scenarijų apdovanotas režisierius naujausioje savo juostoje atsisuko į visai kitus žmones, kuriuos nebyliais pavertė istorija. Bendraudamas su paskutiniais gyvais kaveskarų genties indėnais P Guzmanas įamžino žiauraus ir negailestingo genocido paveikslą.

Šis jo darbas – vienas iš programos „Kritikų pasirinkimas“ filmų. Tai vienas iš labiausiai kino kritikų rekomenduojamų festivalio filmų, patekęs į labiausiai dėmesio vertų 12-uką.

Daugiausiai publikos simpatijų sulaukė ir žiūroviškiausiu metų filmu renginyje buvo pripažintas animacinis lietuvių kilmės australo Nathano Jureviciaus filmas „Virsmas“. Šį filmą išrinko kino teatrų sale aplankę žiūrovai, taip pat – internautai, galėję balsuoti už patikusį filmą specialioje mobilioje programėlėje. Pats režisierius atsiimti prizo neatvyko, tad organizatoriai pažadėjo jį prizu pradžiuginti vėliau.

Lietuvos kino kūrėjų apdovanojimuose buvo įteikta „Kino ruporo“ statulėlė už geriausią autorinio kino sklaidą. Jis atiteko Šarūno Barto filmo Ramybė mūsų sapnuose“ kūrėjams.

Prodiuserei Živilei Gallego įteiktas specialus apdovanojimas už net 80 pasaulinių festivalių spėjusio aplankyti Alantės Kavaitės filmo „Sangailės vasara“ tarptautinę sklaidą.

Šiemet „Kino ruporo“ nominacijoje varžėsi septyni pretendentai: „Meno avilys“ su DVD „Lietuvių dokumentinio kino antologija“; studija „Cloud Production“ už L. Mikutos filmo „Pakeleiviai“ sklaidą; prodiuserė Živilė Gallego už A. Kavaitės filmo „Sangailės vasara“ tarptautinę sklaidą; agentūra „Lithuanian Shorts“ už trumpų filmų sklaidą garsiausiuose kino festivaliuose; Inesa Kurklietytė už socialinės dokumentikos „Gegučių vaikai“ sklaidą; studija „Just a Moment“ už G. Žickytės filmo „Meistras ir Tatjana“ sklaidą ir Šarūnas Bartas už filmo „Ramybė mūsų namuose“ ir autorinio kino idėjų sklaidą pasaulyje.

Dėmesio sulaukė ir Audrius Siaurusevičius. Jam „Kino aljanso“ narė Ieva Norvilienė įteikė padėką už šalies režisierių kino kūrimo rėmimą ir nacionalinio kino sklaidą.

Po oficialios renginio dalies svečiai buvo pakviesti pažiūrėti amerikiečių režisierės Laurie Anderson filmo „Šuns širdis“. Žinomos menininkės esė pasakoja apie meilę, mirtį ir kalbą, kurią ji skyrė savo mirusiam vyrui, garsiam muzikantui Lou Reedui.

Vėliau renginio svečiai buvo tradiciškai pakviesti pratęsti vakarėlį pas kino kūrėją Š.Bartą.

Daugiau apdovanojimų akimirkų – nuotraukų galerijoje: