Geriausio ilgametražio dokumentinio filmo režisierė Aistė Žegulytė: „Be abejonės, filmas bus apie kokią nors paslaptį“

Aistė Žegulytė / Audriaus Solomino nuotrauka
Aistė Žegulytė / Audriaus Solomino nuotrauka
Jūratė Ražkovskytė
Šaltinis: Žmonės
A
A

„Apdovanojimai atneša jėgų ir energijos kurti toliau. Užėjus sunkiems etapams, būna labai gera prisiminti, kad tavo darbai rado atgarsį ir turėjo prasmę“, – neslepia dokumentinių filmų režisierė Aistė ŽEGULYTĖ (40), pelniusi „Sidabrinę gervę“ už geriausią ilgametražę dokumentinę juostą „Dulkės, kaulai ir stebuklai“.

Tai – nebe pirma „Sidabrinė gervė“ jūsų gyvenime.

Taip, ir vėl filmas surinko labai gražų jų skaičių – gavome net keturias. 2018-aisiais mano filmas „Animus Animalis“ yra pelnęs tris Nacionalinius Lietuvos kino apdovanojimus ir tris „Sidabrines gerves“, nes tais metais vyko dveji apdovanojimai.

Tiesa, praeitą kartą juos išsidalijo kūrybinė komanda, o šįkart „Sidabrinė gervė“ nusileido ir mano namuose. „Animus Animalis“ taip pat įvertintas kaip geriausia dokumentika, bet ta statulėlė, jei neklystu, dabar stovi „Meno avilio“ studijoje arba pas prodiuserę Giedrę Burokaitę. Tiesa, kol namuose vyksta renovacija ir statybų darbai, maniškė yra pas scenarijaus bendraautorę Vėjūnę Tamuliūnaitę. Kai baigsis dulkės ir remontai, parsinešiu ją namo.