Geriausios 2013-ųjų kirpėjos apdovanojimus Londone susižėrusi Vaida Urbaitė: „Lietuvės pageidauja Jennifer Aniston šukuosenų“

Šešerius metus Anglijoje gyvenanti lietuvė karjeros laiptais lipa labai sėkmingai: Vaida negali atsidžiaugti ne tik didėjančiu klienčių ratu bei jų pagyromis, bet ir profesionalų įvertinimais: Anglijos laisvai samdomų grožio specialistų asociacijos (angl. The Freelancer Hair & Beauty Federation – FHBF) organizuotame konkurse ji neseniai susižėrė net dvi pirmąsias vietas: geriausios 2013-ųjų moterų stilistės ir geriausios koloristės.

„Tai įrodymas, kad lietuviai yra puikūs specialistai, netgi talentingesni ir geresni už anglus. Labai tikiuosi, kad mano laimėjimai padrąsins ir kitus kirpėjus, ne tik gyvenančius Anglijoje, bet ir Lietuvoje. Turime parodyti savo kūrybą ir pasitikėti savimi“, – įsitikinusi V.Urbaitė.   
 
Vaida, jei seniau jusdažniausiai buvo galima išvysti plušančią kuriame nors Londono grožio salone, tai dabar vis dažniau esate kviečiama šukuosenomis papuošti ir specialių renginių dalyvius.   

Tikrai taip, šiuo metu ne tik dirbu Marble Arch esančiame butiko stiliaus salone Green House, bet ir uždaruose renginiuose, ruošiu modelius įvairioms progoms. Pavyzdžiui, neseniai teko gražinti damas deimantų vakarui, kuris vyko garsiajame privačiame Londono klube Annabel's. Taip pat dažnai esu kviečiama į vestuves Anglijos užmiesčiuose. Ruošiu nuotakas, pamerges ir visą palydą išankstinėms fotosesijoms ir vestuvių dienai. Dalyvauju individualiose fotosesijose, stilinguose mergvakariuose.

Kelis kartus net reikėjo krautis lagaminą ir vykti šukuosenas daryti į Italijos salas, Monaką ir kitus kraštus. Man kartais tenka atsakomybė ne tik pasirūpinti plaukais, bet ir surinkti visą komandą profesionalų: fotografus, visažistus, stilistus. Džiaugiuosi, kad turiu puikią fotografų komandą, visi lietuvaičiai – Klaudijus Kairys, Ilona Rolytė, Galina Norvaišė.  
 

Kur darbuotis žirklėmis jums pačiai yra maloniausia? Vestuvėse, mergvakariuose? O gal mėgstate kūrybą ir mieliau dalyvaujate ten, kur fantazija gali lietis laisvai?

Nemėgstu rutinos, nesu mašina, kuri atlieka tik vieną funkciją. Per visą mano darbo praktiką taip jau susiklostė, kad aš vis įsiveliu į visapusišką veiklą: ir vestuvės, ir teminiai vakarėliai, ir madų šou. Galiu tik pasakyti, kad mano arkliukas yra plaukų dažymas. Dažyti, išrasti naujas spalvas, tobulinti dažymo techniką man niekada nėra nuobodu. Kirpimai taip pat patinka, o šukuosenas kurti man išties yra labai lengva.

Dirbdama nesijaučiu, kad dirbu – kuriu ir mėgaujuosi procesu. Ir, pavyzdžiui, vestuvėse mane stresuoja ne tiek jaunosios šukuosena ir kaip ją tobuliau padaryti (nes rezultato visuomet siekiu tobulo), bet pati vestuvių įtampa ir nuotakų nervuotumas, svečių panika. Kartais po kelių valandų atrodo, kad dirbau savaitę – ne fiziškai, bet morališkai  pavargstu. Bet man panašus stresas netrukdo gyventi, esu išmokusi valdyti situaciją, elgtis ramiai ir taip padėti aplinkiniams mažiau panikuoti. Todėl vestuvinių projektų mielai imuosi.  
 
Anglijos laisvai samdomų grožio specialistų asociacijos organizuotame konkurse laimėjote net dvi pirmąsias vietas. Kuo sužavėjote komisijos narius?  

Šis apdovanojimas man ypatingai svarbus. Manau, laimėjau, nes pirmiausiai esu nepriklausoma, laisvai samdoma kirpėja-stilistė, nepriklausau nei salonui, nei konkrečiam produktui, esu tik aš ir mano darbas. Laisvai samdomu (angl. freelance) kirpėju būti yra maloniau, bet ir sunkiau. Esi atsakingas už viską: pats renkiesi kursus, apmokymus, niekas už tave nieko nesuras, nesumokės. Labiausiai esi atsakingas už savo darbo kokybę – juk klientai pasirinko tave ir svarbiausia, kad pas tave ir sugrįžtu.   

Tai pirmas mano oficialus apdovanojimas Anglijoje. Lietuvoje, pačioje karjeros pradžioje, dar būdama dvidešimtmetė, dalyvavau Wella Trend Vision konkurse. Tuomet Wella kompanijos vadovai man pasiūlė darbą jų studijoje. Vėliau tapau kompanijos Wella trenere ir pasirašiau kontraktą, kad nedalyvausiu jokiuose konkursuose. Tokios buvo taisyklės. Atvažiavus į Angliją konkursuose galėjau dalyvauti tik pragyvenusi šalyje trejus metus.   

Kokį prizą gavote?

Turėsiu galimybę dirbti su pasaulinio garso žvaigždžių salono Richard Ward įkūrėju. Su pačiu Richard Ward ir keliais jo komandos nariais praleisiu porą dienų, dalyvausiu filmavimuose, kuriems jis ruošia modelius, stebėsiu visą procesą, darbo techniką. Tai yra neįkainojama – iš arti pamatyti kaip dirba vieas iš geriausių pasaulio stilistų. Neabejoju, kad ši patirtis man tikrai labai pravers. Taip pat laimėjau kursus Godwell akademijoje. Tobulumui ribų nėra, tad labai džiaugiuosi bet kokia galimybe išmokti, sužinoti kažką naujo. Šios patirtys neabejotinai bus dar keli žingsniai į priekį. Na ir, be abejo, gavau garbės raštą bei taurę/trofėjų.  

Laimėjus konkursą tikriausiai žymiai padaugėja klientų?  

Jei tu geras kirpėjas – pas tave ir taip daug klientų. Nereikia net jokių laimėjimų. Žiūriu į viską žemiškai ir paprastai, konkursų ir vardų man nereikia, jaučiuosi dirbanti pilnavertį darbą, kai galiu daryti tai, kas man patinka. Bet apdovanojimai, laimėjimai – tai tarsi įrodymas klientams, kad jie pasirinko teisingai ir yra gerose, savo darbą išmanančio profesionalo rankose.   
 
Moterys yra ypatingai įnoringos, ypač jei kalbama apie plaukus. Ar būna neperkalbamų klienčių, ar visas apkerpate, padažote, sušukuojate taip, kaip jos paprašo, ar atkalbate nuo pasirinkimo?  

Susiduriu su labai įvairiais variantais. Būna, kad klientė labai aiškiai pareiškia:  žinau, visi kirpėjai man sako, kad netinka, negalima, bet noriu taip ir ne kitaip. Matau, kaip jos plaukai slenka akyse, bet klientė reikalauja dažyti, turi netgi savo dažų formulę, nurodo, ką su kuo maišyti ir liepia tepti ir nekreipti dėmesio. Atvirai pasakau, kad man net nesinori liestis prie tokių plaukų, pirma rekomenduoju juos atgaivinti, išgelbėti.

Bet jei žmogus sau pats pasirašo tokį nuosprendį, negaliu niekuo pagelbėti. Dažniausiai tokių klientų net nepriimu. Man tai yra laiko gaišinimas, kažkokia nesąmonė, o ne darbas. Esu prieš, kad man mokėtų pinigus užtai, jog gadinčiau plaukus. Kiekvienam būtinai pasakau svarbiausius faktus apie jo plaukus, galvos odą. Dažnas nepagalvoja, kad neteisingai dažant, naudojant netinkamas priemones galima greitai susigadinti galvos odą ir užsitraukti daugybę problemų. Tuomet prasideda pleiskanojimai, žaizdos, alergijos. O išgydyti galvos odą yra labai sudėtinga.   

Ką labiausiai tenka akcentuoti klientams?  

Kirpėjas turi atsižvelgti į žmogaus kasdienybę, plauką, spalvų gamą. O klientai retai į tai kreipia dėmesį ir tik nori kuo greitesnio rezultato. Per mažai galvojama, ką reikės iškęsti plaukui, galvos odai, ir ar tas rezultatas vertas to, kiek bus paaukota plauko kokybės. Plaukai juk yra ne siena, neateisi su krapštuku ir nenukapstysi dažų. Taip pat reikia suprasti, kad, deja, dažai blunka, spalva neišlieka visuomet tokia pat. Jei esi tamsiaplaukė ir nori tapti blondine – tai gali užtrukti mažiausiai pusę metų.

Žinoma, jei dirbčiau kokiame Rusijos kaimelyje, kur visų natašų pageidavimai yra tapti peroksidine blondine, tai daug nesivarginčiau, užpilčiau peroksido, išbalinčiau plaukus, uždėčiau atspalvį ir – dainuok linksmai. Bet tai reikštų, kad aš visiškai negalvoju apie plauko kokybę. Mano taisyklė numeris vienas – sveikas plaukas. Jei plaukai sugadinti, gali gražiausiai apsikirpti, nusidažyti madingiausia spalva, bendras vaizdas vistiek nebus kokybiškas. O plauko kokybė prasideda nuo priežiūros. Nepriklausau tam kirpėjų ratui, kurie galvoja, kad norint atrodyti stilingai užtenka gražiai nusikirpti ir nusidažyti madinga spalva. Plaukai visų pirma turi būti sveiki ir prižiūrėti.  
 
 

– Ar labai skiriasi lietuvių plaukų stilius, pageidavimai nuo kitų šalių moterų?   

– Iš patirties galiu pasakyti, kad lietuvaitės klientės nori visko daugiau nei, tarkim, anglės. Lietuvės prašo ryškiau, šviesiau, tamsiau. Anglė pirmiausia pagalvos apie natūralumą. Pavyzdžiui, anglė, kuri turi 50% žilų plaukų paprašys tik truputį patonuoti, nesvarbu, kad žili plaukai vistiek matysis, nenusidažys, ji taip nori – natūraliau atrodys. Jei lietuvė po apsilankymo salone pamatys nors vieną žilą plauką tai bus didžiulė problema – atėjau į kirpyklą, kur negali man nudažyti plaukų normaliai. Nesu nei vienoje, nei kitoje pusėje, viskas juk priklauso nuo žmogaus aplinkos, stiliaus, visumos. Prancūzės turi labai išpuoselėtą stilių, tad joms tinka ir žili plaukai, tik šiek tiek padažyti. Aš už natūralumą, už besimatančius žilus plaukus jei bendras stilius ir gyvenimo filosofija tai atitinka. Bet jei nedažai žilų plaukų vien todėl, kad ai, nereikia, tai patariu geriau nusidažyti.   
 
– Jums teko darbuotis su įvairių tautybių klientais. Kurios šalies atstoves galėtumėte pagirti už plaukų priežiūrą, kurios turėtų susigriebti?  

– Pastebėjau, kad lietuvės linkusios prisipirkti galybę brangių produktų, prisitepti jų į plaukus, dėtis kaukes. O nuėjusios pas kirpėją paprašo nudažyti juos labai baltai, plauką sugadina. Paskui bando visais įmanomais būdais gydyti. Gerai, kad jos dedasi kaukes ir bando gaivinti, bet, mano manymu, geriau negadinti plaukų pirmoje vietoje. Pavyzdžiui, arabės itin prižiūri savo išvaizdą, labai savimi rūpinasi. Kas antra arabė norėtų tapti blondine ir stengiasi kiek įmanoma priartėti prie to įvaizdžio. Bet jų pirmiausias klausimas: ar tai nekenkia mano plaukams? Joms svarbiausia  išlaikyti sveiką plauką ir galvos odą. Lietuvėms pirmoje vietoje – rezultatas ir įvaizdis, o paskui jau jos pagalvos kaip plauką atgaivinti.  

Aš išvis stengiuosi neliesti tokių dalykų, kurie gali stipriai įtakoti plauko kokybę. Esu prieš plaukų priauginimą, cheminius sušukavimus (nebent labai silpni) – juk visi šie dalykai galų gale priveda prie nukirptų plaukų. Geriau paaiškinu žmogui kaip prižiūrėti plaukus, kaip teisingai juos išsidžiovinti, sušukuoti. Visą laiką pasižiūriu kelis žingsnius į priekį. Jei turi ilgus plaukus ir tikrai žinai, kad vistiek juos kirpsi, tuomet galima daryti ir stipresnes procedūras. Bet jei norėtumei juos išlaikyti ilgus, tuomet reikėtų apie tai ir pagalvoti.

Užburtas ratas: plaukų priauginimą (angl. hair extensions) naudoja tos, kurios nori ilgų plaukų. Užaugti plaukams reikia laiko, tad merginos galvoja, jog laikinai pabus su dirbtinais, kol jie taps ilgesni. Bet jei plaukai labai sausi, pažeisti, nubalinti, jie plyšinėja, trūkinėja, kol galiausiai nuslenka su visais extensions. Juk galima plaukus pridėti ypatingai progai, darant šukuoseną. Bet moterys greitai praranda ribas – nori būti šviesiaplaukės, pradeda nuo kelių sruogelių, o paskui nepastebi kaip plaukai tampa balti, per balti ir jau nebėra ką daryti su tokiais plaukais. Kaip ir visur gyvenime, taip ir su plaukais reikalingas sveikas balansas.

Jei perlenkiam lazdą ir pradedame viską perdarinėti, ką turime, tada rezultatai jau nekokie – gaunasi taip, kad nebeturime nieko. Tiek iš savęs norime visko, kad galiausiai prarandame sveiko proto ribas. Neprisidarykim patys sau problemų. Ta pati taisyklė galioja ir botoksams, ir dantims, ir priaugintoms blakstienoms ar plaukams.  
 
– Manoma, kad teisingai parinkta šukuosena, spalva, kirpimas gali pakeisti gyvenimą, padėti gauti norimą darbą, suteikti pasitikėjimo. Ar tikrai plaukai turi tokią galią?  

– Man plaukai reiškia labai daug. Jei esi jais nepatenkintas, tave jie erzina, tai reikia keistis. Kai jausiesi gerai, pradėsi prie savęs traukti gerus dalykus. Tavo nuotaika ir vidinis nusiteikimas yra labai svarbūs aplinkai. Jei galvosi negatyviai, tai ir trauksi negatyvius dalykus. Jei nauja šukuosena tau suteiks pozityvumo, geros savijautos, natūraliai pritrauksi dalykus, kurie tau reikalingi. Jei eini į pokalbį dėl darbo ir tavo plaukai tau yra puošmena, tai natūraliai jausiesi laisvesnis, patrauklesnis, nebus kompleksų ir turėsi žymiai didesnį šansą gauti norimą darbą. Lygiai taip pat ir santykiuose – jei koketuoji prieš vaikiną ir žinai, kad tavo plaukai yra gražūs, tau tai suteiks šarmo.

Bet jei esi nepatenkinta, plaukus slepi, susiriši, užsidedi kepurę, žinai, kad tai yra tavo kompleksas, vaikinas nematys, kad problema yra plaukuose, bet jis regės tave kaip kompleksuotą, nepasitikinčią personą. Būna, kad merginos atsisėda į kėdę ir iš karto mąsto negatyviai: ai, čia man niekas nepatinka. Problema galbūt slypi visai ne plaukuose, o plaukai tik yra lengviausias būdas atkeršyt susiklosčiusiai situacijai – nusidažyt, nusikirpt. Merginos išvis linkusios tuoj pat griebtis plaukų, jeigu kažkur kažkas gyvenime ne taip.  

O kartą dėl mano nudažytų plaukų klientė net išėjo iš darbo Fortnum&Mason parduotuvėje. Padažiau jos plaukus naudodama šiek tiek rausvos ir melsvos spalvų. Darbe jai pasakė, kad turi persidažyti natūraliau. Bet klientei taip patiko rezultatas, kad ji metė darbą, bet persidažyti plaukus griežtai atsisakė.  

Plaukai – didžiulė moters puošmena. Ką patartumėte toms, kurios gamta pagailėjo sveikų, storų kasų?  

Ne visą laiką grožis yra stori, ilgi plaukai. Dažniausiai plaukams tereikia suteikti kažkokią tai formą, mokėti save gražiai prižiūrėti ir pateikti. Jei ir turi plonesnį plauką, tai nereiškia, kad jau esi negraži. Viskas priklauso nuo tavo požiūrio. O ką daryt? Teisingas kirpimas ir spalva jau duos labai daug.   
 
Sakoma – batsiuvys be batų. Bet kaip matau – šis profesinis posakis jums visiškai negalioja. Turite išties labai žavius plaukus. Ar mėgstate eksperimentuoti su spalvomis, kirpimais. Kaip rūpiniatės savo plaukais?  

Pirmiausia man padeda gamta ir genai. Nesakau, kad mano plaukai užaugo ir suvešlėjo dėl to, kad aš gera kirpėja. Bet, be abejo, tinkama priežiūra irgi svarbu. Mano protas neleido jų susigadinti. Mėgstu išbandyti, kaitalioti spalvas. Nenoriu ir niekada nenorėjau būti šviesiaplauke, tad šios ribos neperžengiu. Mano spalvų paletės yra nuo juodos iki šviesiai rudos. Spalvas kaitalioju pakankamai dažnai. Radikaliai nusikerpu plaukus kas kokius keturis metus. Bet ką bedaryčiau, visų pirma, savo plaukus saugau. Naudoju daug kaukių, stimuliuojančius ir skatinančius augimą produktus ir preparatus. Manau, kad stengiuosi, jog jie būtų gražūs.   

Esate laisvai samdoma specialistė. Ar nebijote, jog vieną dieną nebebus klientų, darbo?  

Jei tobulėsi ir eisi į priekį – klientų visuomet bus. Tad kiekvienais metais ar net kiekvieną sezoną einu į apmokymus, stebiu naujienas, pažindinuosi su naujais produktais, dirbu su fotografais. Šiemet pradėjau didelį ir svarbų MCP (Master Colour Program) kursą Wella akademijoje. Tikrai labai naudingi apmokymai apie plaukų dažymo techniką. Kursai vyks šešis mėnesius, dirbsiu su įvairiais kviestiniais profesionalais iš kitų akademijų (pvz. Toni&Guy), dalinsimės žiniomis, išbandysim įdomiausius spalvų mišinius, nepamirštant svarbiausio – kokybės ir sveikų plaukų. Pabaigusi kursus gausiu Master Colour Expert diplomą ir priklausysiu profesionalų grupei, kuriems pirmiausiai pristatomos naujienos ir apmokoma su jomis dirbti.    

Kaip suprantu, jūsų svajonė dirbti visiškai nepriklausomai, turėti savo klientų ratą, specialius užsakymus jau išsipildė ir yra realybė.   

Taip, išsipildė. Turiu laisvę, pati planuoju laiką. Negaliu sakyti, kad darau, ką noriu, bet galiu dirbti tiek valandų, kiek man reikia. Dalyvauju ir inicijuoju įvairius projektus, dirbu su talentingais fotografais. Įsipareigojus salonui įsipareigoji jų taisyklėms, jų darbo grafikui, produktams, kainoms. Jaučiuosi surakintomis rankomis, jei negaliu pasirinkti produkto. Kai matau, kad klientui labiausiai tiks Aveda, noriu ir rinktis Avedą, jei matau, kad reikia L’Oreal – noriu šios kompanijos produktų. O salonai dažniausiai naudoja dviejų arba tik vienos kompanijos produktus ir turi klientams pasakoti, kad jie yra geriausi ir nepakeičiamiausi. O širdyje juk žinai, kad tai nėra geriausia ir yra produktai, kurie jam tiktų labiau.  

Kokiai garsiai pasaulio moteriai norėtumėte sukurti šukuoseną ir ką pasiūlytumėte?  

Esu žmogus, kuriam žvaigždės neturi didelės įtakos. Kaip moteris man visuomet patiko dainininkė Madonna. Su jos plaukais viskas yra tvarkoj, nieko nekeisčiau. Tiesiog norėčiau sukurti įvaizdį vienam iš jos klipų. O, pavyzdžiui, prie Lady Gagos net liestis negalėčiau. Tai yra visiškai ne mano tipo žmogus.  
 
Kalbant apie žvaigždes, ar prašo klientės tokių šukuosenų kaip žinomi žmonės? Kurie yra populiariausi? 

Rihanna išlieka raudonų plaukų pavyzdys. Anglės labai mėgsta Victoria Beckham stilių. Beyonce labai didelę įtaką daro šviesiaplaukėms lietuvaitėms. Gaunu nemažai nuotraukų ir prašymų būtent tokios plaukų spalvos. Bet lietuvaičių žvaigždė numeris vienas, ta, kurios plaukų nori daugiausiai klienčių – tai yra Jennifer Aniston. Kone kiekvieną dieną gaunu bent po vieną jos nuotrauką. Per penkerius metus Jennifer Aniston turėjo skirtingus sruogelinius dažymus, tad visokiausius variantus ir gaunu. Be abejonės, Jennifer Aniston plaukai yra lietuvių mėgstamiausi. Beveik niekada iš tautiečių negaunu V.Beckham nuotraukų.  

Plaukų stiliams labai daug įtakos turi televizorius – ir Lietuvoje, ir Anglijoje, ir tikriausiai visame pasaulyje. Pavyzdžiui, Anglijoje rodomi serialai Made in Chelsea ir The Only Way is Essex (TOWIE). Ir tie serialų herojų tipažai labai skirtingi. TOWIE – tai dirbtinės blakstienos, botoksai, dirbtinės krūtinės, sušiauštas pakaušis, ilgi dirbtiniai plaukai, juodi arba balti. Made in Chelsea – pusilgis plaukas, pakarpyta, natūralios spalvos, sruogelės, sruogeline technika išgautos spalvos, mados tendencijos. Lietuvoje irgi kiekvienas miestas turi skirtingus stilius – Vilnius tikrai skiriasi nuo Kauno. Kiekviena šalis, kiekvienas miestas ar net rajonas turi labai aiškius tipažus. Dar galėčiau išskirti prancūzus – prancūzai yra kitokie. Negali jų lyginti nei su Essex, nei su Chelsea, jie yra jie.   

Prieš keleriusmetus su vyru Marijum apkeliavote gerą pasaulio gabalą. Tikriausiai prisižiūrėjote įvairiausių šukuosenų. Kuri šalis juslabiausiai įkvėpė?  

Per devynis mėnesius aplankėme trylika šalių. Azijoje tikrai buvo į ką pasižiūrėti. Susipažinau su Indijos verslininku, kuris turi keturiolika grožio salonų (dabar gal net ir daugiau). Jis mus apvežiojo po Delį, aprodė kirpyklas, kokios yra kainos, kokie stilistai, ką jie kuria, ką daro. Net siūlė likti dirbti jo salone, žadėjo geresnį atlyginimą nei Anglijoje. Jei lietuviai nori keliauti ir dirbti, yra geri kirpėjai, tikrai rekomenduoju jo salonus Looks ( www.lookssalon.in) – savininkassuperinis.  

Indijoje visi pamišę dėl plaukų. Jie augina plaukus, nori būti madingi stilingi. Labai retai sutiksi moterį iš Indijos nusikirpusią trumpai. Plaukai Indijoje yra grožio kultas – jie turi būti ilgi ir išpuoselėti. Pamačiau ir skurdo, kada kirpyklą atstoja paprasčiausia palapinė. Indijoje labai didelę reikšmę turi religija ir politika. Buvau tiesiog apakus, kai išvydau didžiulį angarą , kur eilės žmonių, šeimomis laukia, kad jiems nuskustų plaukus.

Tai neturtingos šeimos, kuriems per religiją įdiegta, kad jeigu jų visa šeima nusiskus ilgas kasas ir paaukos jas dievams, tai kitame gyvenime jie bus žymiai turtingesni. O koks nors apsukrus verslininkas tuos plaukus veža parduoti į Italiją. Vargšai galvoja, kad plaukus aukoja dievams, negauna nė grašio, viską daro nemokamai, kad tik kitame gyvenime jie gimtų turtingesnėje šeimoje. Absoliuti apgavystė, bet žmonės tiki kai per religiją iš jų kažkas paimama. Sunkiai ir vargingai gyvenant lengva pradėti tikėti bet kuo, kad tik atsirastų vilties. Indijoje reikia ir jogos, ir meditacijų, nes kitu atveju neišgyventum, jei nepriklausai aukštuomenės sluoksniui.  

Tailando gyventojai yra tiesiog darbo bitės, jie stilių ir madų nesivaiko, ten taip karšta, kad plaukai dažniausiai tiesiog sukelti į viršų ir uždengti skarele. Australijoje jaučiasi absoliuti Amerikos įtaka. Amerikonizmas ima viršų – šortai, marškinukai, dirbtinės blakstienos ir dirbtinės krūtys. Man australai šiek tiek ir lietuvaičius primena, nes naudoja labai daug šviesios spalvos kalbant apie plaukus. Naujoji Zelandija yra panaši į Angliją, mėgsta natūralumą. Singapūras labai madingas, jį prilyginčiau Knightsbridge rajonui: Burberry, Louis Vuitton, madingi kirpimai, išbaigtos linijos, tiesiog gražu žiūrėti. Singapūras yra mažas, o mažoje šalyje viskas matosi, gal todėl, panašiai kaip ir Lietuvoje, moterys ten labai savimi rūpinasi. Tikrai aukšta klasė. Australijoje juk irgi yra labai daug turtingų žmonių, bet tokios prabangos kaip Singapūre nemačiau. Argentinoje, kaip ir Italijoje ar Ispanijoje – garbanoti, ilgi plaukai.   
 
Ar sunku buvo įsitvirtinti grožio pasaulyje Anglijoje? Juk čia didžiulė konkurencija.  

Sunku. Visų pirma, atvažiavus iš Lietuvos, nežinai ko norėti, į kurią pusę pasiduoti. Supranti tik, kad kuo greičiau reikia darbo, nes reikia gyventi ir mokėti mokesčius. Tad pradžioje per daug stipriai nesigilinau į savo, kaip kirpėjos, norus ir poreikius. Reikėjo tiesiog susirasti darbą. Itin sudėtinga įsidarbinti kirpėja Londono centre. Nesvarbu, jei esi dirbusi kažkur Anglijoje.   
 
Kuo Londono centro kirpyklos taip labai skiriasi nuo kitų?  

Kaip diena ir naktis. Londonas išvis yra ne Anglija, Londonas yra Londonas. Esu gyvenusi ir dirbusi Reading’e, Winchester’yje – Anglijos miestuose yra viskas kitaip. Dirbant sostinės centre reikia turėti praktikos su įvairiais klientais ir plaukais. Juk susiduri su tiek skirtingų tipų, odų, mentalitetų. Plaukų džiovinimas yra labai svarbus, reikia mokėti bent penkiolika skirtingų technikų ir per penkias minutes suprasti, ko nori klientas. Londono centre netiks vien tik pradžiovinti plaukus iki sausumo ir su šepečiu juos patiesinti. Jei visą laiką būčiau praleidusi vien tik priemiesčiuose, neturėčiau tiek patirties ir negalėčiau pasakyti, kad esu dirbusi Londone. Šiuo metu gyvenu šiek tiek toliau nuo Londono centro, pasižiūriu, kokios čia yra kirpyklos, kokie klientai, poreikiai, stebiu kaip kas dirba. Atrodo lyg centrą ir nuošalesnius rajonus skirtų kokie trys metai – technikos naudojimas visiškai kitoks.   

Kaip jums pavyksta subalansuoti motinystę su darbu, profesine veikla taip, kad nenukentėtų nei vienas nei kitas. Mažylis Oskaras, neabejoju, reikalauja daugybės dėmesio. Kaip pasikeitė tavo gyvenimas tapus mama?  

Labai ramiai reagavau į motinystę. Džiaugiuosi, kad su manimi gyvena mama, tad ji, visų pirma, labai daug padeda. Dirbu mažiau, nes daugiau laiko noriu skirti vaikui. Bet visada žinojau, kad, tapus mama, mano gyvenimo kokybė nenukentės ir nesustosiu tobulėti. Gruodžio mėnesį Oskarui bus du metukai, kai ruošiau kolekciją konkursui, jam tebuvo metai. Dar dirbau pilnu etatu. Dažnai girdžiu – aš negaliu, neturiu laiko, nes auginu vaiką. Tai man negalioja. Manau, vaikas yra vaikas. Jam reikia meilės ir dėmesio, bet aš, kaip žmogus, negaliu prarasti savo individualumo. Nenoriu būti nuobodžia mama ir lakstyti vien tik aplink vaiką. Stengiuosi viską suderinti kiek tiktai įmanoma. Viskas priklauso nuo požiūrio ir prioritetų. Net jei ir neturėčiau pagalbos iš mamos, negalėčiau pasakyti, kad nėra išeities. Išeitis visuomet yra.   

Jau šešerius metus gyvenate Anglijoje. Ar planuojate su šeima grįžti į Lietuvą ar Londonas jau yra jūsų namai?  

– Šitas klausimas bus aktualiausias, kai Oskarui reikės eiti į mokyklą. Galvosime, ar grįžti ir leisti Oskarą į mokyklą Lietuvoje, ar likti Anglijoje. Manau, kad jei vaikas pradeda mokytis Anglijoje, sugrįžti į Lietuvą ir lietuvišką mokyklą, pasivyti bendraamžius, sistemą yra labai sudėtinga. Bei jei vaikas lanko mokyklą Lietuvoje, atvažiavus į Angliją tęsti mokslus žymiai lengviau. Kažkodėl vaikams lengviau adaptuotis Anglijoje. Ir ne tik vaikams, visiems emigrantams. Grįžusi į Lietuvą kartais pagalvoju, ar esu emigrantė Anglijoje, ar Lietuvoje? Tad kol kas su vyru Marijum negalvojame apie grįžimą. Šis klausimas bus svarstomas iš naujo kai paaugs Oskaras.