Gero skonio savaitgalis Rygoje – su maisto festivaliu ir klasikine muzika

Juolab ir sergančiųjų COVID-19 čia mažiau nei Lietuvoje – per pastarąją parą Latvijoje užfiksuoti 7 nauji koronaviruso atvejai, kai Lietuvoje – 30. Nors Latvijoje tokių griežtų apsaugos priemonių kaip Lietuvoje niekada ir nebuvo imtasi – verslai niekada nebuvo uždaryti, veido kaukės iki šiol nėra privalomos, – tai dar nereiškia, kad kaimyninėje šalyje aplaidžiai žiūrima į saugumą. Tarkime, Latvijos nacionalinis dailės muziejaus kiemas, kuriame vyko maisto festivalis, buvo aptvertas ir stebimas pareigūnų, o baltomis staltiesėmis papuošti staliukai išstatyti kelių metrų atstumu vienas nuo kito, jų paviršių reguliariai dezinfekuodavo savanoriai. Gyvai publiką linksminęs didžėjus dar ir primindavo – bendrauti rekomenduojama tik su šeimos nariais, o staliukus ir kėdes perkelti apskritai draudžiama.

Visgi besikartojantys įspėjimai svečių nuotaikos negadino – juk ne taip ir dažnai pasitaiko proga paragauti geriausių Rygos restoranų patiekalų, grožintis neobarokiniais muziejaus rūmais. Šis festivalis – tai šansas susipažinti su geriausiais už prieinamą kainą: restorano „Kaļķu Vārti“ mėsainis festivalyje kainavo 7 eurus, kai restorane jo įprasta kaina – 12,5 euro, o „Grand Hotel Kempinski Riga“ viešbučio restorano „Stage 22“ palapinėje už iešmą grilyje apkeptų Argentinos krevečių – 8 eurai, kai restorane už tokią sumą gali nebent ledų paskanauti.

Netoliese esančioje Tērbatas gatvelėje visą savaitgalį buvo galima įsigyti jau daugiau gatvės maisto (tacos, mėsainių, buritų ir t.t.), smulkiųjų verslininkų produktų – duonos su rugiagėlėmis, rabarbarų, aronijų ar kitų uogų ir vaisių vyno.

Tuo tarpu amatininkų mugė, įsikūrusi parkelyje prie Latvijos nacionalinio dailės muziejaus, siūlė medinių rakandų, lininių drabužių, žaislų, rankų darbo žvakių, papuošalų... Vienoje palapinių kabėjo ir gėlėmis išmargintos daugkartinės apsauginės veido kaukės (4 eurai), tik jomis prekiavusi latvė juokėsi, kad vietiniai kaukių visai neperka – jos daugiausia skirtos turistams.

Regis, labiausiai pandemija sujaukė Rygos Jūrmalos festivalio planus. Pernai startavęs klasikinės muzikos festivalis iškart sulaukė susidomėjimo – 20 simfoninės ir kamerinės muzikos koncertų aplankė maždaug 50 tūkstančių klausytojų, aprašė žurnalistai iš kone pusantro šimto šalių, o patys organizatoriai stebėjosi jaunimo įsitraukimu. Sėkmę nulėmė aukšti renginio standartai – tąsyk per keturis savaitgalius pasirodė daugiau nei 450 muzikų, iš kurių – keturi bene geriausi pasaulyje simfoniniai orkestrai, vedami legendinių dirigentų – Zubino Mehta, Michailo Pletnevo, Gianandrea Noseda ir Susanna Malkki. Grandiozinių planų festivalio organizatoriai turėjo ir šiemet, tačiau juos teko nukelti į 2021 metus dėl pasaulį sukausčiusios pandemijos: nors renginiai Latvijoje gali vykti, tapo pernelyg sudėtinga į šalį atvykti festivalio žvaigždėms.

Rygos Jūrmalos festivalis prisitaikė prie pakitusių aplinkybių ir pakvietė gerbėjus mėgautis klasikine muzika klausantis radijo arba lankantis ypatinguose muzikos vakaruose „Musical Soirées“. Savaitgalį vykę renginiai – Rygos Jūrmalos festivalio šio sezono uždarymas. Didžiąją dalį Kronvaldo parko nuklojo patiesalai – neįprastame piknike susirinkusieji mėgavosi užkandžiais bei gėrimais, klausėsi Piotro Čaikovskio, Nikolajaus Rimskio-Korsakovo, Anatolijaus Liadovo ir Sergejaus Rachmaninovo kūrinių. Koncertų įrašai nemokamų renginių metu buvo grojami taip, tarsi garsas sklistų pačiame miesto peizaže: iš medžių, krūmų ir kitų objektų, taip sukuriant nepaprastą garso patirtį. Magišką potyrį dar labiau sustiprino menininko Krišo Salmanio specialiai šiai progai sukurtos šviesos instaliacijos, idealiai susiliejančios su gamtovaizdžiu.