Gerosios bakterijos: kodėl jos mums naudingos?

Pieno produktai / „Fotolia“ nuotr.
Pieno produktai / „Fotolia“ nuotr.
Šaltinis: Ji24.lt
A
A

Orams atvėsus ne vienam ima perštėti gerklę, varvėti nosis, jaučiamas bendras silpnumas ir mieguistumas – tai signalizuoja, kad imunitetas nebesugeba kovoti su neigiamais aplinkos veiksniais.

Organizmo apsauginės imuninės sistemos pagrindinė funkcija yra „išvalyti” organizmą nuo antigenų – iš išorės patekusių ar viduje atsiradusių medžiagų, sukeliančių organizmo reakciją.

Pastebėjusi „įsibrovėlius“, imuninė sistema aktyvuojasi ir iš organizmo pašalina pakitusias ląsteles bei neutralizuoja virusus, tačiau tai tampa neįmanoma, kai imunitetas nusilpęs. Įdomu tai, kad didžiausias organizmo imuninis organas – plonasis žarnynas, kuriame yra net 60 proc. organizmo imuninių ląstelių, todėl būtent jis yra atsakingas už mūsų apsaugą nuo įvairių infekcijų, vėžinių, autoimuninių ar alerginių susirgimų. Tad kaip jo nesusilpninti?

Kaip stiprinti imunitetą?

„Imunitetas – vidinė organizmo apsaugos sistema, gelbstinti nuo visko, kas jam gali pakenkti: nuo mikrobų, virusų, parazitų, ir kitų gyvų bei negyvų medžiagų. Jį galima skirstyti į įgimtą ir įgytą: įgimtas imunitetas – tai pirma apsauginė sistema, kuri labai greitai sureaguoja, tačiau nuo visų ligų apsaugoti negali, todėl būtinas ir įgytas imunitetas, kuris sureaguoja vėliau, bet stipriau ir turi atmintį apie persirgtas tam tikras infekcines ligas ar skiepus.

Medicinos pasaulyje dabar linkstama kalbėti apie imuniteto „treniravimą“, kai jis palaipsniui pratinamas prie aplinkos poveikio: natūraliai aplinkoje tai yra paprasčiausi mikrobai, su maistu ar neplautomis rankomis patenkantys į organizmą, tačiau aktyviai rūpinantis higiena, jų gali nepakakti“, – sako gydytojas vaikų gastroenterologas Vaidotas Urbonas.

V. Urbonas taip pat atkreipia dėmesį į sterilaus gyvenimo žalą imuninei sistemai: pagal įvairių autoimuninių susirgimų, vadinamųjų civilizacijos ligų, skaičių Lietuva sparčiai vejasi Vakarų šalis – negyvendamas natūralioje aplinkoje, gamtoje, tarp gyvūnų, žmogus apriboja organizmą nuo bakterijų, kurios, įvairiais mokslininkų duomenimis, turi didžiulę reikšmę imunitetui.

„Gerųjų žarnyno bakterijų mes nuolat gauname su maistu, pavyzdžiui, valgydami sūrį ar jogurtą, tačiau probiotikai žarnyne užsilaiko apie savaitę, todėl būtina nuolat palaikyti jų koncentraciją, kad organizmo funkcijos būtų palaikomos. Kaip pagalbinė priemonė, kai kurių ligų gydymui ir profilaktikai skiriami probiotikų preparatai tabletėmis arba lašais, nes juose yra gerokai didesnis būtinųjų mikroorganizmų kiekis nei jų esama maisto produktuose“, – sako gydytojas vaikų gastroenterologas V. Urbonas.

2002 m. Pasaulio sveikatos organizacija kartu su Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija yra paskelbusios oficialų probiotikų apibrėžimą: tai gyvi mikroorganizmai, kurie, vartojami tinkamais kiekiais, naudingi vartotojo sveikatai. Nors jų baiminamasi, ne visos bakterijos yra blogos: įprastai žarnyne yra apie 1–3 kg įvairių bakterijų, didžioji dalis jų – gerosios.

Žmogus būna sveikas, kai gerosios bakterijos sudaro 85 proc., o blogosios 15 proc., tačiau kai blogųjų ima daugėti – išsivysto disbiozė, dėl kurios žmogus gali susirgti įvairiomis ligomis, pvz., alergija, Krono liga ir kt. Disbiozę skatina žarnyno infekcijos, virškinimo trakto mikrobiotą gali veikti badavimas, mitybos pokyčiai, gyvensenos įpročiai, sutrikusi hormonų pusiausvyra, taip pat tam įtakos gali turėti ir genetinis polinkis ar dažnas antibiotikų vartojimas.

Kuo gresia nepagrįstas antibiotikų vartojimas?

Dažnai ligoms gydyti žmonės griebiasi stipriausių vaistų – antibiotikų, tačiau manoma, kad net penktadalis pacientų šiuos vaistus vartoja nepagrįstai, nes mėgina įveikti virusines ligas (gripą, peršalimą), kurių antibiotikai neveikia.

Užsiimdami tokia savigyda, žmonės sau kenkia dvigubai: pirma, jie nesigydo, antra, vartojant antibiotikus, nužudomi naudingi mikroorganizmai, sutrikdoma žarnyno mikrobiota. Nusilpusį imunitetą galite diagnozuoti pagal šiuos požymius: greitesnį nuovargį, silpnumą, vangumą, mieguistumą arba priešingai – nemigą.

Jeigu dažnai sergate peršalimo, kvėpavimo takų ar kitomis ligomis, kurias gydytojai apibūdina kaip lėtines, taip pat jei pasikartoja infekcijos, negyjančios žaizdos, lėtinis viduriavimas, burnos, makšties pienligė, lūpų pūslelinė, tai taip pat rodo, kad imunitetas šlubuoja.

Kaip žinoma, pirmiausia peršalimo ligomis suserga daug svorio netekę, nusilpę ir nutukę žmonės, todėl būtina maitintis sveikai ir stebėti savo poilsio režimą.

Probiotikų nauda organizmui

Yra keletas mechanizmų, kaip probiotinės bakterijos gali turėti teigiamą poveikį: kai kurios bakterijos gali pasigaminti medžiagų, naikinančių mikroorganizmus (antimikrobines medžiagas), kitos – dėl maistinių medžiagų arba dėl jungimosi vietos žarnyno sienelėse (su žarnyno sienelių receptoriais) konkuruoja su patogeninėmis bakterijomis ir, galiausiai, kai kurios bakterijos galimai skatina imuninės sistemos veiklą.

Mokslinėje literatūroje, kaip labiausiai ištyrinėtas ir patvirtintas, yra išskiriamas antibakterinis probiotikų poveikis – veikiantis prieš įvairias infekcijas (virusines, bakterines) ir viduriavimą. Yra mokslinių tyrimų, teigiančių, kad probiotikai gali būti efektyvūs apsaugant ar gydant alergijas, vėžį, kvėpavimo ir šlapimo organų infekcijas, imuninės sistemos moduliavimą, reguliuoti lipidų metabolizmą, blokuoti toksinų patekimą į organizmą, netgi saugoti nuo senėjimo bei tokių ligų, kaip autizmas, osteoporozė, 2 tipo diabetas.

Į įvairių probiotikų sudėtį įeinančių bakterijų ir jų padermių yra įvairių, pavyzdžiui, Lactobacillus reuteri, Lactobacillus acidophilus, Lactobacillus rhamnosus GG, Bifidobacterium lactis ir kitos. Viena iš itin dažnai moksliniuose tyrinėjimuose minimų ir tiriamų probiotinių bakterijų – bakterija Lactobacillus reuteri (L. reuteri). Jos priešuždegiminį ir imunomoduliuojamąjį poveikį patvirtino įvairūs moksliniai tyrimai su žmonėmis.

Pavyzdžiui, aklas, placebu kontroliuojamas klinikinis tyrimas vertino 2 skirtingų probiotikų įtaką sergamumui virškinamojo trakto ligomis ir infekcijomis, kurias lydi karščiavimas. Klinikiniame tyrime dalyvavo 201 sveikas, 4–10 mėn. amžiaus kūdikis. Klinikinis tyrimas truko 12 savaičių.

Tiriamieji pakliuvo į vieną iš trijų tyrimo imties grupių:

  • 60 kūdikiai buvo maitinami standartinės formulės (SF) pieno mišiniais;
  • 73 kūdikiai gavo pieno mišinius, kurių sudėtyje buvo Bifidobakterija lactis (Bb-12);
  • 68 kūdikiai buvo maitinami pieno mišiniais, kurių sudėtyje buvo minėtoji bakterija Lactobacillus reuteri ( L.reuteri)

Tyrimas nustatė, kad tik kūdikiai, kuriems buvo duota L.reuteri probiotikų, rečiau karščiavo, rečiau lankėsi pas gydytoją, rečiau vartojo antibiotikų. Jokių pašalinių poveikių, vartojant visus tyrimui naudojamus produktus, nebuvo užfiksuota.

Kitame moksliniame tyrime, aklas, placebu kontroliuojamas klinikinis tyrimas vertino, kaip kasdien vartojama bakterija Lactobacillus reuteri (L. reuteri) gali padėti sumažinti antibiotikų sukeltus šalutinius poveikius.

Vertinant klinikinio tyrimo rezultatus po 10 dienų, L. reuteri grupėje ženkliai sumažėjo besiskundžiančių skausmu virškinamojo trakto srityje (15 proc. ir 45 proc. placebo grupėje) bei tuštinimosi sutrikimais (10 proc. ir 40 proc. placebo grupėje). Vertinant tyrimo rezultatus po 20 dienų, vaikams, kuriems duota L. reuteri, susilpnėjo arba išnyko šie šalutiniai reiškiniai: pilvo pūtimas, raugėjimas, virškinamojo trakto srities skausmas, tuštinimosi sutrikimai.

Taigi, šaltuoju metų laiku ar sveikstant po ligų, medikai rekomenduoja pavartoti mineralų, vitaminų, taip pat gerųjų bakterijų – probiotikų – ne tik kūdikiams ir vaikams, tačiau ir suaugusiems.