Giacomo PUCCINI (1858–1924) – turtingiausias iš kada nors gyvenusių kompozitorių. Regis, net stichinės nelaimės nenutrauktų publikos srauto į „La Scala“ ar Vienos operą, kai jų afišos skelbia „Madam Baterflai“ ar „Toską“.
KAIP SCENOJE. Atrodo, kad opera – kažkoks prakeiktas žanras, nežemiškų aistrų teritorija, kur gerieji herojai miršta, o niekšai triumfuoja. Gyvenime taip nebūna? Puccini patikintų, kad būna ir blogiau. Jo kūryba neatsiejama nuo meilės peripetijų, o šios ne visada buvo smagios: intrigas, kerštą, pavydą, neviltį maestro patyrė savo kailiu.
ROJAUS KAMPELIS. Jis daug metų gyveno Torre del Lago bažnytkaimyje su gražiu ežeru, paplūdimiais, pušynais. Įrengė ten vilą, kuri būtų įtikusi net aristokratams. Galėjo vartytis kaip inkstas taukuose, nes pinigai krito į rankas – Puccini turtas dabar būtų vertinamas maždaug dviem šimtais milijonų eurų. Maestro pirko skalikus ir žirgus, katerius ir jachtas; kai parvarė pirmąjį automobilį (dar – primityvų, be stogo, durų, stiklų), jo žiūrėti susirinko visi vietos gyventojai. Ne vien žvejai – Toskanos rojaus kampelis sutraukė daug menininkų. Taigi vienatvė kompozitoriui negrėsė. Juolab jis dažnai išvažiuodavo – su reikalais ar pas naujas pasijas.