Gidas: kaip išgyventi peršalimų sezoną
Šį rudenį orai tokie nepastovūs, kad išguldo ne vieną. Ir tarp jūsų šeimos narių, draugų ar kolegų tikrai bus tokių, kuriuos peršalimas, sinusitas, gripas ir panašios bėdos užklupo šį mėnesį. Amerikiečiai paskaičiavo, kad kasmet suaugęs žmogus gali peršalti du tris kartus. Esant mūsų orams, ko gero, – dar dažniau. Tačiau to galima ir išvengti.
Dažniau plaukite rankas
Nors žvarbus vėjas lauke, sausas oras patalpose ir karštas vanduo iš krano – tikras peilis mūsų odai, geriau jau dažniau plauti rankas ir po to pamaitinti jas riebesnės tekstūros kremu, negu saugoti nuo išsausėjimo ir nenuplauti visų tų bakterijų, kurių prisirenkame liesdami įvairiausius paviršius.
Rankas plauti šaltuoju sezonu derėtų dažniau, antibakteriniu muilu ir maždaug 20–25 sekundes.
Įsivaizduokite: kažkoks žmogus nusičiaudo ar pučia nosį į servetėlę, dalis mikrobų pereina ant jo rankos, o nuo jos – ant liftų mygtukų, eskalatorių ar laiptų turėklų, durų rankenų, bankomatų, treniruoklių sporto klube, pinigų ir t. t. O po to visa tai liečiate jūs.
Žodžiu, esmę supratote. Rankas plauti šaltuoju sezonu derėtų dažniau, antibakteriniu muilu ir maždaug 20–25 sekundes.
Nelieskite veido
Ne vienas mūsų turi negerą įprotį liesti veidą – vieni nuolat pirštais liečia lūpas, kiti – skruostus ar nosį. Ir daro tą nesąmoningai, todėl gali apie tai net nenutuokti. Bėda ta, kad visi mikrobai, apie kuriuos ką tik rašėme, taip persikelia ant mūsų lūpų ar nosies ir padidina šansus baciloms patekti į organizmą.
Vėdinkite patalpas
Šalta ar ne, pravėdinti patalpas – ar tai būtų namai, ar darbo kabinetas, būtina kasdien. Ypač jei jose yra / buvo žmogus, kuris serga ar panašu, kad tuoj sirgs. Kai į patalpą įleidžiate gaivaus oro, padidėja jo cirkuliacija, ir tampa sunkiau pasigauti virusą.
Toliau nuo ligos židinio
Jei neišvengiamai tenka būti namie, darbe, poliklinikoje ar parduotuvėje šalia žmogaus, kuris serga, bent jau stenkitės laikytis atokiau ir nusisukite, kai žmogus kosti, pučia nosį ar čiaudo. Tai labai svarbu, nes mikrobai gali nukeliauti labai toli.
Suprantame, kad gal atrodo nemandagu trauktis nuo sergančiojo kaip nuo maro, bet žmogus supras: niekas nenori susirgti.
Gerkite daugiau skysčių
Tiek jau pasigavus slogą, tiek būnant sveikiems labai svarbu gerti kuo daugiau skysčių – ne mažiau nei du litrus per dieną. Skysčiai padeda suskystinti gleives, kurių prisigamina sergant. Kai jos skystesnės, lengviau pasišalina iš organizmo.
Geriausia gerti kambario temperatūros vandenį, taip pat tinka negazuotas mineralinis vanduo, nesaldinta (arba saldinta medumi ir citrina) arbata.
Skalaukite
Gerklės skalavimas šiltu vandeniu ir druska padeda naikinti ligos sukėlėjus.
Kai kurie iš jūsų tą daro dar ir dabar, likusieji tikrai yra darę vaikystėje. Ką gi, gerklės skalavimas šiltu vandeniu ir druska tikrai padeda naikinti ligos sukėlėjus. Negana to, reguliarus skalavimas sumažina uždegimą ir palengvina gleivių pasišalinimą iš organizmo.
Probiotikai
Mūsų organizme nuolat vyksta kova tarp gerųjų ir blogųjų bakterijų. Tik štai kai pastarųjų padaugėja, organizmui sunkiau atsispirti virusams. Taigi mums reikia gauti daugiau gerųjų bakterijų. Pastebėta, kad vartojant probiotikų, žmonės rečiau serga viršutinių kvėpavimo takų ligomis, o jei serga, pasveiksta greičiau.
Gerųjų bakterijų yra jogurte ir kefyre, taip pat probiotikų papilduose. Jie reikalingi ir kai sergate ir vartojate antibiotikus, nes antibiotikai šluoja nuo paviršiaus visas bakterijas – ir blogas, ir geras.