Užsiminei, kad tavo diena visuomet prasideda labai anksti. Svarstau: argi scenos žmonėms nebūdinga naktinėti iki paryčių ir keltis tik apie pietus?
Šiuo klausimu esu netipiškas scenos žmogus – keltis anksti ryte man niekada nebuvo problema. Mielai kelčiausi šeštą, bet katinas ima terorizuoti jau nuo penkių: jis diabetikas, ėda tik žalią mėsą, būtinai turi daryti dvylikos valandų pertrauką, tad paryčiais jau būna išalkęs. Jam dešimt metų, tačiau visai nesiruošia senti. Vyras Domas slapčia tikėjosi, kad katinas trumpiau gyvens, bet man atrodo, kad dar labai ilgai kelsiuosi penktą ryto.
Taigi kasdien atsikeli penktą ryto, pamaitini katiną – ir ką tuomet veiki?
Kuičiuosi. Su vyru likome gyventi dviese, 24-erių dukra Saulė jau gyvena kitur, tad namuose labai ramu: rytais man patinka kuistis, pramankštinti nykštį naršant telefone, perskaityti naujienas, ramiai išgerti kavą. Beje, niekada niekur nevėluoju – dažniausiai ateinu dešimčia minučių anksčiau, bet jei reikėtų vos pabudus iškart kur nors pulti, turbūt pavėluočiau, nes man būtinai reikia to kuitimosi.