„Mano dainų tekstai, atrodytų, labai asmeniški, apie mane, bet ir labai gyvenimiški – tinkantys kiekvienam. Patinka dainuojant pagauti klausytojų žvilgsnius“, – sako charizmatiškoji atlikėja Giedrė Kilčiauskienė (42). Jos kūryba paliečia širdį, verčia ieškoti atsakymų, o anksčiau sukurtos dainos kelia tiek sentimentų!
Šiuo metu Giedrei – įdomių, daug emocijų keliančių repeticijų dienos: ji vėl atlieka dainas, sukurtas laikotarpiu, kai muzikavo su grupe „Empti“. „Pastarąjį sykį kartu grojome maždaug prieš dešimt metų. Vienam festivalio „Midsummer Vilnius“ koncertui vėl susibūrėme – pasirodysime net su orkestru! Tikiu, kad projektas „Empti Orchestra“ visiems, kas ateis mūsų pasiklausyti, bus didelis ir malonus netikėtumas“, – intriguoja atlikėja.
Kokių jausmų tas grįžimas į praeitį kelia?
„Empti“ dainavau šešerius metus nuo 1998-ųjų, paskui iki kokių 2010-ųjų buvo pauzė, o tada gal dar kokius dvejus metus vėl grojome drauge. Atsimenu visų tada sukurtų dainų tekstus. Tačiau supratau, kad iš kai kurių jau esu išaugusi. Visgi tų dainų neištrinsi, jos amžinos, galima tik prisiminti ir pamėginti joms padėti šiandien suskambėti kitaip.
Tarkim, Pauliui Kilbauskui iš „Empti“ pasakojau, kad mano dukrai dabar – devyniolika, o dainos „Saloje“ tekstą rašiau, kai tiek buvo man! Man Saulė atrodo dar visai vaikas, bet pati būdama to paties amžiaus jaučiausi labai suaugusi.