Giedrė pristato dainą „Išdalinau“: „Jaučiu, kad kitiems iš šalies atrodau lyg kosmonautė“

Giedrė Kilčiauskienė / Katažynos Polubinskos nuotr.
Giedrė Kilčiauskienė / Katažynos Polubinskos nuotr.
Šaltinis: Pranešimas spaudai
A
A

Sidabrinis kosmonauto kostiumas, kuprinėje – balta katytė, atsainiai žvelgianti į pasaulį pro iliuminatorių, vasara kvepianti pieva, kurioje gera išsitiesti ir paskaityti knygą „Kaip adaptuotis Žemėje“. Visa tai – vaizdai iš naujausios Giedrės dainos „Išdalinau“ vaizdo klipo. Šiandien – jo premjera.

„Aš pati jaučiuosi tvirtai stovinti ant žemės. Ypač šiais metais. Tačiau, nesiginčysiu, dažnai jaučiu, kad kitiems iš šalies atrodau lyg kosmonautė. Bet laikau tai savo stiprybe“, – gyvenimo ir klipo lygiagretes brėžia Giedrė.

Pasak jos, kuriančiam žmogui neprošal pasivaikščioti su skafandru ir baltu katinu rankose, nes taip kils daugiau klausimų: „Rutininę kasdienybę mes ir taip kasdien kramtome. Kažkas turi paberti konfeti. Šiaip, dėl grožio. Konkrečiai šiame klipe, režisuotame talentingos Indrės Juškutės, aš sugrįžau (šiais žodžiais ir prasideda daina) į Žemę ir keliauju susirinkti tai, ką palikau – penkis metus nakties ir dar penkioliką vilties. O daugiau man nieko kaip ir nereikia. Užtenka katino. Viską išdalinau ir neplanuoju užsibūti ilgesnį laiką su kažkieno problemomis.“

Žodis „Išdalinau“ ne pirmą kartą skamba lietuvių dainose. Savo kūrinyje jį su visa jėga tardama Giedrė priduria: „Kaip toj dainoj“.

Giedrė Kilčiauskienė
Giedrė Kilčiauskienė / Katažynos Polubinskos nuotr.

„Kai kūriau žodžius, mano dainos istorijoje vienu rankos mostu išbyrėjo ir garsioji Ovidijaus Vyšniausko dainos vieno žodžio citata: „Išdalinau“. Galima sakyti, kad aš taip pat išdalinau ir džiaugsmą, ir liūdesį, ir nerimą. Perduodu kuo šilčiausius linkėjimus maestro“, – kalba Giedrė.

Nors jos kūrinys skamba gana linksmai, autorė pasakoja, kad gimė jis visai kitoje atmosferoje. „Kol Faustas Venckus nesukūrė dainai aranžuotės, ji anaiptol neskambėjo smagiai. Tai būtent tas atvejis, kai sunkiam tekstui muzika gali suteikti visai kitą atspalvį, – sako Giedrė. – Labai džiaugiuosi, kad dainoje skamba ne sintetiniai, o gyvi styginiai, kuriuos įrašė Justas Kulikauskas ir Klementina Venciūtė. Žinau, kad ši daina užkabins klausytojus ir ji skambės pro atvirus automobilių langus.“

Giedrė Kilčiauskienė
Giedrė Kilčiauskienė / Katažynos Polubinskos nuotr.

Klipas „užkabins“ ir tuos, kas neabejingi katėms: nuo baltapūkės Snaigės neįmanoma atitraukti akių.

„Tie, kas mane seka socialiniuose tinkluose, žino, kad esu pametusi galvą dėl gyvūnų. Mūsų namai pilni prieglaudinių augintinių: du šunys ir katinas. O katė, keliaujanti su manimi vaizdo klipe, buvo režisierės idėja. Aš iškart ištirpau nuo tokio scenarijaus“, – pasakoja Giedrė.

Giedrė Kilčiauskienė
Giedrė Kilčiauskienė / Katažynos Polubinskos nuotr.

Kilo klausimų, kur gauti katę, kuri būtų įpratusi keliauti ir filmavimas jai nekeltų streso. Pačios atlikėjos katinas nė už ką nepaliktų namų. „Bet kortos sukrito taip, kad radome žmones, kurie nuo mažens įpratinę savo katę visur keliauti kartu identiškoje kuprinėje, kokią panaudojome ir klipe. Ji netgi gali tipenti šalia žmogaus lyg šuniukas, – pasakoja Giedrė. – Taip nuostabioji Snaigė tapo mūsų komandos nare. Atrodė, kad filmavimo aikštelė jai – kasdienybė. Prašome įteikti Snaigei „Sidabrinę gervę“!“

Giedrė juokiasi, kad turint katytę klipe net nebūtina kur nors važiuoti: „Užtektų, kad atsistočiau vidury kambario su ja ant rankų ir tiesiog sukčiausi ratu visą dainą. Nes tiesiog miela.“

Giedrė Kilčiauskienė
Giedrė Kilčiauskienė / Katažynos Polubinskos nuotr.

Ir visgi lokacijų buvo daug ir pačių įvairiausių. „Juokiausi, kad susirinko būrys intravertų, pasiėmė baltą katiną ir keliauja sau karavanu per žvyro karjerus, pelkes, miškus, pievas iki civilizacijos. Visi buvo maksimaliai pasiruošę ir profesionalūs. Esu be galo dėkinga visai filmavimo komandai “, – sako Giedrė.