Giedrius Savickas – apie Dainiaus Kazlausko „pavogtą“ simpatiją ir pažintį su žmona: „Nusivežė į kapines“
Aktorius Giedrius Savickas žiūrovus teatro scenoje, televizijos ekrane akimirksniu paperka prigimtiniu nuoširdumu ir humoru. Galbūt todėl jis daugeliui atrodo savas ir dažnai vadinamas tiesiog Giedriuku. Kiekvienas jo duotas interviu – tarsi atskiras nedidelis meno kūrinys, kuriame daug gyvenimo teatre ir teatro gyvenime.
Tinklalaidėje „Akis į akį su Arūnu Valinsku“ G.Savickas prakalbo ir apie tai, ko iki šiol niekas jo nėra klausęs.
„Į pirmą pasimatymą su būsima žmona Agata nuėjome penktadienį, tryliktą, į buvusio rusų dramos teatro spektaklį „Prakeikta meilė“. Ir tada ji nusivežė mane į Naująją Vilnią, į kapines. Taip mes supratom, kad esam vienas kitam skirti. Ir viskas“, – juokdamasis daugiau dešimties metų istoriją prisiminė G.Savickas.
Giedriaus ir Agatos pažinties akimirka taip pat verta plunksnos. Aktoriaus Dainiaus Kazlausko žmona Indrė buvo G.Savicko kursiokė ir... buvo kritusi jam į akį.
„Dainius susituokė su Indrute. Bet aš labai džiaugiausi, tikrai. Tai yra mano geriausias draugas nuo vaikystės. Tada jo žmona mokėsi architektūros su mano būsima žmona. Ir kai aš atvažiavau pas Dainių, atvažiavo ir Agata. Ir Dainius tiesiog man grąžino skolą“, – savo gyvenimo vingius aiškino Giedrius.
Aktorius atskleidė, kad net ir įsimylėjęs turėjo suprasti, kad ne viskas vyksta pagal jam įprastas taisykles: „Aš buvau iš bohemiško gyvenimo išlindęs, tapau truputį įžymesnis žmogus, prasidėjo televizijos laidos. O Agata pasakė, kad viename kambaryje gyvensim tik po vestuvių. Mano žmona labai tikintis žmogus. Aš irgi tikintis, bet galvojau: Baik tu. Bet supratau, kad laikas. Nuvažiavome į Japoniją ir ten jai pasipiršau.“
Aktorystė G.Savicko gyvenime atsirado natūraliai.
„Juokauti visada mėgau ir niekada dėl to nesijaudinau. Šiaip pasaulyje nėra uždrausta juokauti, ar ne? Mano pasaulyje, kurį susikūriau, nėra uždrausta juokauti. Galbūt taip mes save gelbėjame?“ – sakė jis.
Kitoje srityje aktorius savęs neįsivaizduoja, ypač dirbant griežtai nustatytomis valandomis, vadovaujant griežtam viršininkui: „Esu dažęs namus Švedijoje. Jei reikia, galiu ir gipso kartoną sukti, ir sienas padažyti. Aš tiek tvartų pridažęs esu... Kažkada galvojau, kad norėčiau disciplinos, gal būtų ramiau, bet supratau, kad tai ne man.“
Visas Arūno ir Giedriaus pokalbis tinklalaidėje „Akis į akį su Arūnu Valinsku“:
