Giedrius Savickas – apie santykius su žmona: „Nežinau, kodėl ji man neploja, kai grįžtu namo“
Lietuvos teatro, kino ir televizijos aktorius Giedrius Savickas – itin mylimas publikos ir puikiai visiems žinomas tiek komiškais, žiūrovus prajuokinančiais personažais, tiek rimtais vaidmenimis, kurie paliečia ir priverčia susimąstyti. Visgi, uždangoms nusileidus ir scenos šviesoms užgesus, Giedrius į namus savo sukurtų veikėjų neparsineša, nes žmona Agata sugrįžusio vyro su ovacijomis nepasitinka ir išsyk prašo visą vaidybą palikti prie durų.
Šio šeštadienio ryto laida „Pokalbiai prie jūros. Atostogų ritmu“ pakvietė į Klaipėdą, iš kurios kilęs laidos svečias – aktorius Giedrius Savickas. Tačiau susitikti jis pakvietė į gan neįprastą vietą – prie Karklės kapinaičių, satyriškai juokaujant, jog tai amžinų atostogų vieta.
„Kai prieš filmuojant laidą manęs paklausėt, kur yra mano atostogų vieta prie jūros, tai Karklė ir stovykla „Žilvitis“, bet pagalvojau, jog svajoju, kad mano amžinų atostogų vieta būtų būtent čia. Tu guli amžinai smėlyje, ošia jūra, girdysi vaikų balsai, paukščių klegėjimas ir žinai, kad čia žmonės yra visi laimingi“, – nuo gilios gyvenimo filosofijos pokalbį su laidos vedėja, moteriškos filosofijos „Pasimatuok jūrą“ įkūrėja Juste Zinkevičiūte pradėjo Giedrius.
Nors laidos svečias – klaipėdietis, meilė jūrai jį aplankė kur kas vėliau nei vaikystėje. Giedrius juokavo, jog tam, kad valgytum silkę ir pamėgtum jūrą, turi išvažiuoti į Vilnių. Ir nors daugelis šį vyrą geriausiai atpažįsta kaip aktorių, Karklėje esančios stovyklos „Žilvitis“ stovyklautojai į jį kreipiasi kaip į būrio vadovą, nes būtent šioje stovykloje Giedrius dienas leidžia nuo kūdikystės: čia dirbo jo tėvai, ūgtelėjęs ėmė stovyklauti pats, o vėliau – vasaromis ir dirbti.
„Aš stengiuosi kuo daugiau laiko praleisti prie mūsų jūros. Galima keliauti, pasigrožėti, pabūti momentiškai, bet Karklėje, prie mūsų jūros, man yra pati svarbiausia, ir tuo pačiu pati skaudžiausia vieta, nes viskas čia prabėgo, o to, kas prabėgo, nebesugrąžinsi“, – atviravo Giedrius.
Aktorius pripažino, jog vaikystėje svajojo sukti jūrininkystės keliu, todėl žmonos Agatos paragintas, drauge su ja baigė buriavimo kursus ir jau ne vieną sezoną laiką leidžia būtent ant vandens buriuodamas, o prieš kelerius metus kartu su „Ambersail“ Giedrius įveikė net ir Atlantą.
„Kai mėnesį plauki, vieną dieną sakai, jog tai gyvenimo kelionė, o kitą jau keiki, kodėl tokią nesąmonę užsisakei. Tokioj kelionėj tu labai gerai pažįsti save, bet perplaukus Atlantą man kelionė neįvyko, tačiau kai pradėjau apie tai pasakoti kitiems, tada įvyko, nes vadovaujantis prisiminimais, aš padidinu bangas, padidinu audras. Žmogui reikia žmogaus tam, kad suprastum, koks esi žmogus. Žmogus gali būti nuo Kristaus iki Hitlerio, tokios galimybės mūsų kiekvieno galvoje, bet ačiū Dievui, jog mes susitariam ir tų galimybių neatidarom“, – laidoje filosofavo aktorius.
Giedrius pripažino, jog šiandieniniame pasaulyje vaidybos netrūksta ne tik ant scenos, bet ir už jos ribų, tačiau profesionaliam aktoriui kur kas sudėtingiau dieną iš dienos vaidinant, to paties kuriamo personažo neparsinešti į namus. Ir čia Giedrius padėkoti galėtų savo žmonai, kuri moka nuleisti savo vyrą ant žemės, kai mato, jog to reikia.
„Vienas geriausių jausmų yra po spektaklio persirengti į savo drabužius ir tapti savimi. Bet yra buvę, jog man grįžus namo, žmona liepė nusiimti karūną, nes duris atidariau su koja ir įdaviau jai striukę su paliepimu pakabint, nes po spektaklio daug ovacijų, daug gėlių, daug sveikinimų, o grįžus žmona nesako bravo. Aš nežinau, kodėl žmona man neploja, kai aš grįžtu, bet aš jai nesilenkiu, tai gal dėl to. Vienaip ar kitaip, žmona yra didžiausia dovana gyvenime. Ji man pasako, sutvarko kas yra kas, kada man reikia nusileisti, kada aš blogai pasielgiu. Jei jos nebūtų, aš nežinau kur būčiau“, – gražius žodžius mylimajai skyrė aktorius.
„Pokalbiai prie jūros. Atostogų ritmu“ – šeštadieniais, 8:30 val. per Lietuvos ryto TV.