Holivude buvo tik vienas vyras, kuris neturėjo konkurentų: visos tarpukario kino divos norėjo jam patikti, įtikti, tapti draugėmis. Tas vyras buvo legendinis kostiumų dailininkas Gilbertas Adrianas (1903–1959).
NEGAVĘS AUKSO. Gaila, kad „Oskarus“ už filmų kostiumus imta dalyti tik 1949-aisiais, kai Adrianas nebedirbo kine: jis būtų susišlavęs visas statulėles. Maestro buvo talentingas ir nepailstantis kaip amžinasis variklis. Jis sukūrė kostiumus daugiau nei 250 filmų, o per dieną nupiešdavo iki septyniasdešimties eskizų – kita ranka laikydamas telefono ragelį, rinkdamas audinius, vadovaudamas primatavimams. Ne visas pasaulis žinojo Adriano vardą, bet jo kūryba buvo pastebima. Net – Paryžiuje. Žiūrėti amerikietiškus filmus buvo didžiausia prancūzų pramoga, kino teatrus lankydavo ir dizaineriai, jie greitai perimdavo Adriano idėjas ar tiesiog kopijuodavo jo suknias.