Gimtadienį mininti E.Vitulskienė: apie svajonių profesiją ir slaptus norus – vienas jų yra ypatingas

Erika, kaip planuojate pasitikti 33-iąjį gimtadienį?

Švęsti neplanuoju, dabar man kažkoks ramybės metas... Gal per karantiną atpratau nuo žmonių? (juokiasi). Iš tiesų neturiu jokio gimtadienio plano, bet jaučiu, kad aplinkui vyksta kažkoks šaršalas – galbūt artimieji kažką ir planuoja, draugai trypia kojom ir sako, kad šventę švęsti reikia. Kaip čia bus, pamatysim. 

Iš kur tas ramybės troškimas? Išsekino darbinga ir karšta vasara?

Vasara buvo tikrai darbinga. Tiksliau pastarosios trys – visos jos buvo be atostogų. Atrodo, kad po karantino moterys vėl nori puoštis. Nors neslėpsiu iki vasaros buvo labai daug nervų ir skaičiavimų. Kaip aš sakau – pasisėmiau visą nervų kibirą. Taigi, kol galime, reikia dirbti.

Šiuo metu man kiek rizikinga atostogauti, ypatingai užsienyje, kadangi negaliu leisti sau susirgti – ant mano pečių kabo labai daug atsakomybių.

Galbūt bent „prabėgom“ spėjote aplankyti gimtosios Lietuvos kurortus?

Nors nepavyko ištrūkti į užsienį, atradom nuostabių Lietuvos vietų, kurios tikrai atėmė žadą. Trumpam buvome apsistoję Utenos kempinge, prie mėlyno vandens ežero su nuostabiu krantu, nusietu mažomis kriauklėmis. Taip pat šių metų atradimas – šalia Vilniaus esanti Nemenčinė. Ten tiek daug gražių vandens telkinių! Na, ir, žinoma, Nida. Joje spėjome apsilankyti taip pat. Jausmas, tartum svečiuotumeis užsienyje.

Esate gamtos žmogus?

Atvirkščiai, esu visiška miestietė! Man nepatinka nei laužai, nei palapinės, nei zvimbiantys uodai. Tačiau šeimoje turiu trys gamtininkus – Merūnas su vaikais yra miško fanai. Čia tikriausiai suveikė Merūno įtaka, kadangi jis nuo mažens daug domėjosi paukščiais, buvo skautais, tad meilę gamtai įkvėpė ir sūnums. Na, o man, asfalto vaikui, belieka prisitaikyti (šypsosi).

Jei galėtumėte šiuo metu atsidurti bet kuriame pasaulio kampelyje – kurį pasirinktumėte?

Labai senai svajoju apie Tailandą. Man labai patinka jų filosofija, norėčiau susipažinti su budizmu iš arčiau. Taip pat be proto mėgstu kovos menus. Ilgus metus domėjausi Muay Thay, o būtent Tailande vyksta šio sporto meno ilgaamžias tradicijas puoselėjančios treniruotės. Žinoma, Tailandas turi ir nuostabią gamtą bei ypatingą maisto kultūrą. Kažkada ten dar tikrai papulsiu!

Daug dirbate ir bendraujate su moterimis. Kaip apibrėžtumėte „moteriškumo“ sąvoką?

Kaip tik neseniai su drauge diskutavome, kas yra tikrasis moters grožis. Abi sutarėme, kad moteriškumas pasižymi, kai moteris turi tam tikrą savo manierą, lengvų judesių seką, moka valdyti savo kūną ir balso tembrą, yra intelektuali. Kartais moteris gali būti ir nesimpatiška, tačiau jei ji turi charizmą – aplinkinius užburs vos tik įžengus į kambarį. Lietuvoje yra begalės gražių moterų, tačiau toli gražu ne visos turi tą tikrą moterišką žavesį.

Taip pat labai dažnai moterų akyse matosi jų gyvenimo patirtys. O jei tos patirtys skausmingos – neretai veide matyti išmintis. Tai taip pat yra moteriškos brandos žavesys. Su tokiomis moterimis norisi būti, daug kalbėti, pasisemti tos išminties.

O ką sako jūsų akys? Ar sukaupėte jau daug patirties?

Manau, kad išmintis ir patirtis metų neskaičiuoja. Ar man dar reikia daug išmokti ir patirti? Beprotiškai daug! Viduje jaučiuosi kaip 3-ejų metų mergaitė, kuri dar nieko nežino. Dažnai pagalvoju: „Dieve, kaip yra baisu, kad bibliotekose yra tiek daug knygų, kurių aš nespėsiu perskaityti, kiek daug įdomių profesijų, kurių negalėsiu dirbti, kiek daug pasaulyje yra nuostabių žmonių, su kuriais negalėsiu pasikalbėti ir išgerti kavos...“ Viduje turiu šį filosofinį vaiką, kuris nori išgyventi viską.

Jei galėtumėte pasirinkti kitą profesiją, kokia ji būtų?

Labai norėčiau būti policininke, apie tai svajojau nuo pat mokyklos laikų. Visada instinktyviai man norisi ginti silpnesnį, kovoti prieš neteisybę. Teisybės ir tvarkos ieškojimas manyje yra įgimtas.Taip pat norėčiau išmokti piešti ir būti dailininke, išbandyti rašytojos profesiją, gal net ir žurnalistės. Ko tik nenorėčiau! (šypsosi)

Jei atsimintumėte save prieš 10 metų... Kokia Erika buvo 23-ejų?

Oj... Labai sudėtinga asmenybė! Turiu ilgaamžius draugus ir dažnai pagalvoju, kaip jie galėjo mane pakęsti? Buvau labai kategoriška, galbūt kiek siaurų pažiūrų, mėgau išsakyti savo nuomonę ten, kur to daryti geriau nereikėjo. Tačiau bėgant metams tikrai pasikeičiau. Nors ir dabar esu kategoriška ir turiu tas pačias vertybes, dabar esu kiek lankstesnė ir ramesnė. Į daugelį dalykų žiūriu visai kitaip. Manau, kad per 10 metų patobulėjau savo vidumi.

Ko sau palinkėtumėte visam dešimtmečiui į priekį? Kokius slapčiausius norus norėtumėte įgyvendinti per ateinančią dekadą?

Pirmas šovęs į galvą noras – trečia pana! Per tą laiką labai norėčiau susilaukti dukros. Taip pat pagyventi užsienyje ir tobulai išmokti anglų kalbą. Na, ir viena didelė mano svajonė – išplėsti verslą ir savo mados namus pristatyti Vokietijoje, Anglijoje bei Amerikoje!

Viso to linkėčiau ne tik sau, bet ir Merūnui. Tikiuosi, kad jis pasieks savo kosminės karjeros ir aš galėsiu jį lydėti tame kelyje nuo pradžios iki galo. O paskutinis, pats svarbiausias noras – kad mūsų atžalos būtų sveikos ir laimingos.