Gimtadienį mininti Viktorija Šaulytė gavo vertingą močiutės patarimą: „To iš jos nesitikėjau “

„Dvidešimt septyneri skamba kaip koks tarpinis variantas tarp 25 ir 30-ies (juokiasi). Kaip tik prieš kelias dienas išgirdau tokį pasvarstymą, kad „ai, tai čia ne jubiliejus, gerai sutapo, kad karantinas su tokia sukaktim, nes nelabai juk galima švęsti“. Viduje sau pagalvojau, kad man nesvarbu, jubiliejus ar ne – tai yra gimtadienis, džiugi, ypatinga diena. Esu apimta malonių jausmų – dėkingumo už tai, kad gimiau, kad galiu kurti, pildyti savo svajones“, – Žmonės.lt pasakojo sukaktuvininkė.

Viktorija pasakoja, kad gimtadienius visada mėgdavo švęsti – kasmet organizuodavo šventę, sukviesdavo būrį artimų žmonių.

„Tas buvimas visiems kartu ir yra didžiausia gimtadienio dovana, o ne materialūs dalykai. Šiemet dėl karantino visų sukviesti negaliu – dėl to šiek tiek liūdna, bet tuo pačiu ir suvokiu, kad tokios aplinkybės ir nieko čia nepakeisi. Pažeidinėti taisyklių tikrai nesiruošiu, nes dabar svarbiausia – visų sveikata. Bandysiu tiesiog pasimėgauti šia diena, nes ji vis tiek išlieka ypatinga – pačiu jausmu viduje“, – įstikinusi ji.

Moteris prisipažįsta esanti iš tų žmonių, kuriems itin svarbu viską kontroliuoti, suplanuoti iki menkiausių smulkmenų, žinoti dalykus į ateitį, tačiau pasaulyje susiklostę pokyčiai privertė keistis ir ją.

„Šiaip nusprendžiau, kad pabandysiu gimtadieniui nieko neplanuoti, pasiduoti spontaniškai nuotaikai... Kai visąlaik būni didelė gyvenimo kontrolierė, manau, visai sveika atleisti vadeles.  Visa ši pasaulinė situacija man pačiai buvo kaip koks prabudimas – ne visada būtina ir reikalinga viską planuoti iki smulkmenų, kartais daug sveikiau ir paprasčiau į viską žiūrėti laisviau, neapsikrauti griežtomis taisyklėmis. Taigi išgersiu kavos, galbūt pasimėgausiu geru filmu ir... nieko nesitikėsiu!“ – juokiasi.

Paklausta apie dovanas, Viktorija darkart patikina, kad tai – bene mažiausiai jai rūpintis dalykas, tačiau jeigu sulaukia išties asmeniškos – aplanko didelis džiaugsmas.

„Mėgstu dovanas, kurios sukelia emocijas, sentimentus, kai matosi, kad žmogus apie tave galvojo, skyrė tam laiko. Man tikrai nėra svarbi materialinė vertė, kur kas didesnis efektas būna, kai supranti, kad žmogus tave pažįsta, sugeba „užkabinti“ kokį nors prisiminimą ar pastebėjimą apie tave“, – sako ji.

Didelių įvykių kupini metai

Kalbėdama apie prabėgusius metus Viktorija sako supratusi, kad jie buvo vieni įsimintiniausių, ir nors net ir vestuves iškelti buvo sudėtinga dėl koronaviruso situacijos, moteris sako, kad nepaisant to, vis tiek įvyko daug gražių ir svarbių dalykų.

„Prieš kelias dienas susimąsčiau apie prabėgusius metus. Tarsi iškart norisi sakyti, kad labai sunkūs, keisti metai, tačiau man asmeniškai jie buvo kaip tik geri ir išskirtiniai: po maždaug septynerių metų pagaliau išsilaikiau teises ir gavau vairuotojo pažymėjimą, persikrausčiau gyventi į kitą vietą, ištekėjau! Man tai buvo buvo didelių žingsnių, svarbių įvykių, kertinių dalykų kupini metai. Ir pati jaučiuosi daug labiau subrendusi, turinti daugiau vidinės ramybės – tuo labai džiaugiuosi“, – atvirauja.

Prieš keturis mėnesius Viktorija, po ketverių metų draugystės, ištekėjo už savo širdies draugo, buvusio kovotojo Juliaus Mockos. Šiandien ji sako jau kiek apsipratusi su žmonos statusu, nors šis pokytis – tebejaudina.

„Vis dar ištinka tokių gražių momentų – kai tave pavadina žmona, kai kur nors rašau savo duomenis ir juose reikia paminėti antrą pavardę, kai pati Julių pavadinu nebe draugu, o savo vyru. Šie momentai sukelia malonius šiurpuliukus“, – šypteli.

Viktorija pasakoja, kad dar laukia video ir dalies vestuvių nuotraukų, tad nekantrauja vėl išgyventi tos dienos jaudulį ir akimirkas: „Kai esi toje dienoje, viskas bėga kosminiu greičiu, ji pralėkė kaip valanda. Bus smagu užfiksuotose akimirkose pamatyti tą dieną iš šono.“

Netikėtas močiutės patarimas

Pašnekovė atvirauja, kad jai jau teko susidurti su tuo dažnu reiškiniu, kuomet susituokusios poros pradedama klausinėti apie vaikus. „Mudu jau įpratome prie šio klausimo, bet to nesureikšminame. Argi dabar dėl to, kad aplinkiniai „spaudžia“, reikėtų skubinti įvykius? Nemanau“, – sako ji.

Čia pat priduria, kad su tokiais klausinėtojais „susidoroja“ humoru – su vyru kontratakuoja.

„Jeigu šio klausimo klausia žmogus, jau turintis vaiką, mudu su Juliumi kertam atgal – klausiame, o kada antras, – juokiasi Viktorija. – Na, o jeigu dar neturi, tuomet tą patį mums adresuotą klausimą iškeliame ir jiems. Dažniausiai tema ties tuo ir užsibaigia.“

V.Šaulytė-Mockė pasakoja, kad vaikų klausimu ją itin nustebino močiutės požiūris – pašnekovė sako tikėjusis, kad ši irgi nekantraus sulaukti proanūkių, tačiau jos pozicija – išties nustebino.

„Močiutė man sako – vaikai, jūs dar pasidžiaukite. Ji pati su seneliu po vestuvių dar daug keliavo, džiaugėsi povestuviniu laikotarpiu ir tik vienas kito draugija. Močiutė patarė pasimėgauti jaunavedžių gyvenimu, vienas kitu, patirti kuo daugiau gražių buvimo dviese akimirkų. Visiškai nesitikėjau iš jos tokios pozicijos!

Iš tiesų, ir pati kol kas visai nenoriu skubėti „peršokti“ į kitą statusą, nes dar nespėjau pasimėgauti šiuo – Julius tam irgi pritaria. O kas lauks ateityje – pamatysime, viskam savas laikas“, – šypteli.