Gimtadienį minintis E.Seilius – apie gyvenimą tarp muzikalių šeimos moterų ir „tylią“ pagalbą Ukrainai

48-ąjį gimtadienį pasitinkantis operos solistas Edmundas Seilius portalui Žmonės.lt užsiminė, kad šiemet grandiozinės šventės atsisakys. „Norėjau gimtadienį atšvęsti kur nors saulėtame krašte, tačiau paruošiamųjų darbų tiek, kad dabar paprasčiausiai negaliu sau to leisti“, – pripažino muzikantas, kuris šiemet ruošia gausią koncertinę programą.

Nors darbų daugėja, Edmundas tame mato prasmę – dabartiniame fone žmonėms išties reikalinga terpė, kurioje jie gali atsikvėpti nuo slogių minčių ir pajausti viltį, kurią gali suteikti muzikos galia.

„Menininkui didžiausia dovana būti reikalingam, o ypatingai karo metu žmonėms reikia šviesos. Tai nereiškia, kad menas, muzika ir kūryba skatina pabėgti nuo realybės, tai reiškia, kad mes galime susiburti ir pajusti bendrystės galią, svajoti apie šviesesnį rytojų“, – kalbėdamas su portalu Žmonės.lt sakė E.Seilius.

„Tyli“ pagalba Ukrainai

Operos solistas neslėpė, kad karas Ukrainoje jį paveikė ir patį, o vos jam prasidėjus teko pergyventi ne tik dėl visos tautos, bet ir dėl pažįstamų ukrainiečių bičiulių.

„Dabartinis karo fonas manęs nenuteikia pozityviai, reaguoju ir seku naujienas. Esu įsitraukęs ir labai pergyvenu dėl to, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje. Turiu draugų ukrainiečių menininkų, kurie į Lietuvą atkeliavo iš Kyjivo ir Bučos, todėl teko nerimauti ir dėl jų. Ačiū Dievui, dabar jie saugūs“.

Kalbėdamas su portalu Žmonės.lt Edmundas užsiminė, kad kaip tik išgalėdamas stengiasi paremti Ukrainą ir tai daro muzikos pagalba. Organizuodamas koncertus, jis surinktas lėšas aukoja karo siaubiamai šaliai, o taip pat nepamiršta ir Lietuvoje apsistojusių ukrainiečių draugų menininkų – jei tik yra galimybė, juos stengiasi įtraukti į įvairias veiklas.

„Tokioje situacija nepasilinksminsi, nedarysi klaunados ir cirkų, tačiau turime sužadinti tikėjimą rytojumi. Tai yra menininkų pareiga. Su žmona Kristina bei kolegomis organizavome renginius, koncertus, kurių metu skyrėme surinktas lėšas Ukrainos žmonėms. Džiaugiuosi, kad pavyko surinkti išties nemažą sumą. Nesireklamavom, nes geriems darbams „pijaro“ nereikia. Tyliai padėjome ir iki šiol padedame, o ateityje laukia dar daugiau gražių darbų. Visa tai darome ne kaip menininkai, o jausdami žmogiškumo faktorių“, – kalbėjo muzikantas.

Didžiausia parama – žmona Kristina

E.Seilius pasidžiaugė, kad tiek darbuose, tiek namuose jis turi nuolatinę žmonos operos solistės Kristinos Zmailaitės paramą. Kartu jie įsitraukia į įvairias veiklas, kurias nuolat seka jiems taip artima muzika.

Prabilęs apie dviejų menininkų porą po vienu namų stogu, operos dainininkas užsiminė, kad tai mato kaip didžiulį pliusą.

„Niekada nebandžiau gyventi su kokia nors buhaltere“, – juokėsi jis. – Tačiau tikiu, kad dviems menininkams poroje yra gyventi lengviau. Žinoma, čia priklauso nuo pačių žmonių ir jų supratimo. Tačiau matydamas kolegas, kurių antros pusės nėra artimos šiai sričiai, pastebiu, kad kartais jiems sunkiau susiderinti. Paprasčiausiai menininkų gyvenimų tempas yra visai kitoks“.

Gimtadienį minintis Edmundas pasidžiaugė, kad organizuodamas koncertus jis dažnai sulaukia žmonos Kristinos patarimų, o ir pats ją nuolat palaiko, kalbasi ir priima bendrus sprendimus.

Namuose „pagerbtas tarp moterų“

Tiesa, namuose E.Seiliaus laukia ne tik žmona, bet ir septyniolikmetė dukra Barbora bei ketverių Elžbieta. Kaip sako operos solistas, jis „pagerbtas tarp moterų“. Ir visos jos itin artimos muzikai – ne tik žmona, bet ir dukros. Mažiausioji namuose groja visais instrumentais, kuriuos tik randa, arba pasigamina pati, o vyresnėlė taip pat dainuoja ir groja.

„Turbūt jos neturi kito pasirinkimo, kai auga muzikantų šeimoje“, – juokėsi Edmundas.

Dviejų dukrų tėvas užsiminė, kad namuose auginant paauglę dukrą kartais kyla sunkumų, tačiau jis stengiasi būti kaip gali supratingas.

„Barbora kaip reikiant tikra paauglė, o  tėvų santykis su paaugliais tikrai ne rožėmis klotas“, – šypsojosi jis. – Visko būna, tačiau suprantu, kad ir jai sunku, pats net nežinau, kaip dabar man reikėtų išgyventi mokyklos laikais. Esu ramesnis, Kristina gal griežtesnė, bet nesistengiu nuolaidžiauti ir aš – jei jau kas „užverda“, tai matyti ant mano veido“.

Pasidžiaugus darnia ir muzikalia šeima bei aktyvia karjera, E.Edmundui beliko atsakyti į paskutinį portalo Žmonės.lt užduotą klausimą – ko gimtadienio proga jis sau norėtų palinkėti labiausiai?

„Nežinau, ar įmanoma, bet labiausiai norėčiau, kad paroje atsirastų 26 valandos. Tada užtektų laiko ir šeimai ir darbams“, – nuotaikingai nusiteikęs pokalbį baigė Edmundas Seilius.

Fotogalerija: