Gimtadienį švenčiančio princo Philipo istorija: nuo beturčio tremtinio iki tautos numylėtinio

Rudenį į pensiją pasitraukęs aristokratas gimtadienį sutiks ramiai, pačių artimiausių žmonių apsuptyje. Prieš du mėnesius Philipui buvo atlikta klubo sąnario endoprotezavimo operacija, tad princui vis dar sudėtinga judėti. Nepaisant to, jis nepraleido karališkųjų savo vaikaičio princo Harry ir Meghan Markle vestuvių. Karališkąją šeimą dievinanti tauta džiūgavo po ilgos pertraukos ir vėl išvydusi princą Philipą.

Britai taip myli savo princą, kad atleidžia jam už visus nekorektiškus pasisakymus. O tokių išties daug! Ne veltui britų spauda dėl aštraus liežuvio princą Philipą pavadino nacionaline vertybe. Pats hercogas sakė, kad jį „ne taip supranta“, bet tai nutikdavo taip dažnai, kad taip jis būdavo suprantamas kur kas rečiau.

Vis dėlto tauta ne iš karto pamilo princą Philipą. Aristokratas žmonių prielankumą privalėjo nusipelnyti. Artėjant jo ir tuomet dar princesės Elizabeth vestuvėms net 40 proc. britų buvo nusiteikę prieš šią sąjungą.

Philipas būsimai žmonai prilygo kilme: jo tėvai – Graikijos ir Danijos princas Andrejus (1882–1944) ir princesė Alisa (1885–1969). Princas – jaunėlis sūnus – gimė Korfu saloje, jam buvo vos pusantrų, kai Graikijos karališkąją šeimą ištrėmė iš šalies. Philipas dešimt metų gyveno ir mokėsi Prancūzijoje (laisvai kalba prancūziškai), aštuoniolikos stojo tarnauti į Britų karališkąjį jūrų laivyną ir... netrukus ėmė susirašinėti su savo pussesere, trylikamete princese Elizabeth. Sakoma, ši įsimylėjo jį iš pirmo žvilgsnio.

Kilmė kilme, tačiau jaunasis aristokratas buvo tremtinys, beturtis (na, bent jau vertinant pagal karališkuosius standartus) ir dar turintis vokiško kraujo bei ryšių su vokiečiais, kas jau buvo visai blogai – ypač Antrojo pasaulinio karo kontekste. Sakoma, kad net karalienė motina būsimą žentą vadino hunu! O jei dar pridėtume faktą, kad jo motina kentėjo nuo šizofrenijos ir leido dienas beprotnamyje... Tiesą sakant, Philipas buvo labai vienišas: 1937-aisiais vyresnioji jo sesuo Cecilie su visa šeima žuvo lėktuvo katastrofoje, dar po poros metų mirė dėdė ir globėjas lordas Milfordas Havenas. Princui tada buvo septyniolika...

Norėdamas vesti mylimą merginą, jis turėjo paaukoti dalį savo esaties – tai yra Graikijos ir Danijos karališkųjų titulų, pakeisti religiją – iš graikų ortodoksų į anglikonų, tapti Didžiosios Britanijos piliečiu ir net atsisakyti tėvo pavardės – šis buvo kilęs iš senos Schleswigų-Holsteinų-Sonderburgų-Glücksburgų giminės – ir pasivadinti Mountbattenu – kaip seneliai iš motinos pusės.

Tik prieš pat vestuves 1947 metais karalius Geoge’as VI suteikė Philipui Jo Karališkosios Didenybės ir Edinburgo hercogo titulą bei pagerbė Keliaraiščio ordinu. Simboliška, kad tą pačią dieną, 1947-ųjų lapkričio 20-ąją, princas paskutinį kartą prisidegė cigaretę. Sužadėtinei nepatiko, kad jis rūko. Ką gi, tai buvo dar viena auka dėl meilės.

Kita auka buvo galimybės suteikti vaikams savo pavardę praradimas. Visi princai ir princesės buvo Windsorai – pagal motiną, ir vėliau princas skundėsi, kad yra, ko gero, vienintelis vyras visoje Anglijoje, kurio atžalos neturi jo pavardės. Ir tik vėliau, 1960 metais karalienei pasirašius specialų dekretą, vaikai galėjo vadintis dviguba pavarde – Mountbattenais Windsorais.

1952-aisiais, kai princesė Elizabeth tapo karaliene, poros gyvenimas darkart pasikeitė – pirmuosius šešerius metus šeima praleido Maltoje, ten princas tęsė tarnybą ir darė karjerą (beje, kadaise jis buvo vienas jauniausių pirmųjų leitenantų britų laivyno istorijoje) – tapo eskadrinio minininko „HMS Whelp“ trečiojo rango kapitonu.

Iš šio posto išėjo į atsargą – ir tapo tiesiog princu, kuris iki šiol saugo Jos Didenybės ramybę (jis nebuvo karūnuotas kartu su Elizabeth II ir prisiekė tarnauti jai kaip suverenui). Ir tai – ne tik frazė! Kaip 2002-aisiais, švęsdama valdymo penkiasdešimtmetį, sakė pati monarchė: „Jis – ne iš tų žmonių, kurie lengvai priima komplimentus, bet, paprastai tariant, buvo mano pagrindinė atrama ir tvirtybės šaltinis visus tuos metus. Aš jam skolinga daugiau, nei kada nors jis galėtų paprašyti grąžinti, ir net daugiau, nei kas nors galėtų įsivaizduoti.“ Beveik tą pačią frazę – pažodžiui – karalienė Elizabeth II pakartojo per briliantinį jubiliejų 2012-aisiais.

Nenuglaistytas princo humoras

Princas Philipas garsėja savo sąmojingais spontaniškais komentarais. Vienus jie įžeidžia, kitiems toks „sausas britiškas humoras“ patinka, bet yra vienas žmogus, kurį Edinburgo hercogas pralinksmina jau 70 metų, – tai jo sutuoktinė karalienė Elizabeth II.

„Bjaurus senas mulkis“ (apie save)

„Brangioji, iš kur ištraukei šią skrybėlę?“ (frazė, pasakyta karūna pasipuošusiai žmonai iš karto po karūnavimo ceremonijos 1953-iaisiais)

„Tiesiog padaryk tą supi...ą nuotrauką!“ (raginimas ilgai besikrapštančiam fotografui vieno oficialaus renginio metu)

„Atrodote pasiruošęs gultis į lovą“ („komplimentas“ Nigerijos prezidentui, pasipuošusiam nacionaliniu kostiumu)

„Tai jums pavyko nebūti suvalgytam?“ (pastaba vienam britų studentui, kuris 1998-aisiais keliavo po Papua Naująją Gvinėją)

„Jis išties prastai mato – sprendžiant iš to, kokį kaklaraištį pasirišo“ (komentaras po karalienės klausimo „Ar jūs dar galite matyti?“, kurį Jos Didenybė oficialaus renginio metu uždavė žmogui, beveik praradusiam regėjimą sprogus teroristų iš Airijos respublikos armijos padėtai bombai)

„Jūs turite moskitus, aš – spaudą“ (prisipažinimas slaugei vienos iš Karibų šalių ligoninėje)

„Tikiuosi, jis nusisuko savo suknistą sprandą!“ (frazė nuskambėjo vizito Pakistane metu išvydus, kaip iš medžio iškrito fotografas)

„Jei pasiliksit čia ilgiau, visi būsit siauraakiai“ (perspėjimas grupei britų studentų per istorinį valstybinį vizitą Kinijoje 1986-aisiais)

„Laba diena, pone Reicho kancleri“ (Vokietijos kanclerio Helmuto Kohlio viešas pasveikinimas)

„Jis – romantikas, aš – pragmatikas. Mes pasaulį matome skirtingai“ (apie savo santykius su vyriausiuoju sūnumi princu Charlesu)

„Malonus gyvenimiškas pokytis – lankytis šalyje, kurią valdo ne jos tauta“ (pastaba, išsakyta Paragvajaus diktatoriui Alfredo Stroessneriui)

„Jei vyras atidaro automobilio dureles savo žmonai, nauja arba mašina, arba žmona“

„Norėčiau, kad jis išjungtų savo mikrofoną“ (pastaba per Eltono Johno pasirodymą Karališkojoje varjetėje)

„Jei jis negadina oro ir nevalgo avižų, jis jos nedomina“ (komentaras apie savo dukters princesės Anne meilę žirgams)

„Jei jis turi keturias kojas, bet nėra kėdė, jei jis turi du sparnus, bet nėra lėktuvas, jei jis plaukia, bet nėra povandeninis laivas, kinas jį suvalgys“

„Labai norėčiau nuvykti į Rusiją. Nepaisant to, kad tie šunsnukiai išžudė pusę mano šeimos“ (1967-aisiais išsakytas princo atsakymas į klausimą, ar jis norėtų apsilankyti Sovietų Sąjungoje)

„Su jomis visos atrodote kaip Drakulos dukterys“ (pastaba Karalienės Anne mokyklos auklėtinėms, pasipuošusioms raudonais apsiaustais)

„Taip galėjo nutikti tik technikos universitete“ (replika užstrigus Herioto Watto universiteto lifte)