Ginekologė Žaneta Kasilovskienė: „Aistros paplūdimyje gali baigtis rimtomis infekcijomis“
Šiltuoju metų laiku atsipalaiduojame įvairiausiuose vandens telkiniuose, baseinuose, paplūdimyje, tačiau pamirštame, kad vasarą įvairiausios bakterijos, mikrobai bei mikroorganizmai nesnaudžia, o atlieka juodus darbus ir netgi suaktyvėja.
Ypač tai svarbu moterims – kai kurie intymūs negalavimai gali paaštrėti ir sugadinti taip ilgai lauktų atostogų malonumus. Ką verta žinoti, kad nepakenktume savo sveikatai? Ar seksas paplūdimyje atneš daugiau bėdos nei malonumų? Apie vasariškas bėdas portalas Ji24.lt pakalbino ginekologę Žanetą Kasilovskienę.
– Dažna moteris skundžiasi, kad šiltuoju metų laiku sugrįžta ir vis kartojasi nemalonioji pienligė. Kaip jos išvengti?
– Pienligė – tai viena dažniausių bėdų, kurias sukelia grybelis Candida. Jis aptinkamas net apie 10–20 proc. ir sveikų moterų makščių. Apskritai moters makštis nėra ta sterili terpė, joje itin daug įvairiausių bakterijų. Tarkime, 1 ml sveikos moters makšties išskyrų randama iki 15 skirtingų rūšių bakterijų, tarp kurių ir pienligės grybelis Candida albicans, sukeliantis nemalonius negalavimus. Jeigu moteris sveika, makštyje persvarą perima gerosios, vadinamosios laktobakterijos, gaminančios pieno rūgštį ir rūgštinančios makšties pH bei neleidžiančios aktyvėti kitoms – blogosiomis bakterijomis. Jeigu ta pusiausvyra sutrinka, o priežasčių yra tikra gausybė, tuomet pasireiškia pienligės simptomai.
Dažniausiai pasitaikančios pienligės priežastys: imuninės sistemos nusilpimas, antibiotikų vartojimas, netinkama mityba, didelis angliavandenių kiekio vartojimas, nėštumas, lytinio gyvenimo ypatumai, netinkamas prezervatyvų naudojimas, sintetinių kelnaičių, itin aptemptų džinsų nešiojimas. Pridėkime ir vasaros pramogas: išvykos, maudynės, šlapi rūbai, vakarėliai, alkoholis, gyvenimo sąlygų pasikeitimai, dažnesni lytiniai santykiai, partnerio kaita – visa tai gali paskatinti bei išprovokuoti pienligės atsiradimą, kadangi tai turi įtakos ir makšties mikrofloros pasikeitimui.
– Kaip pienligė gydoma?
– Kuri priežastis daro didžiausią įtaką, kartais pasakyti būna labai sudėtinga, todėl pravartu labai plačiai pažvelgti į savo gyvenimą ir jo ypatybes, kad padėtumėte ir sau, ir gydytojui atrasti atsakymą. Dažniausiai tuo metu uždegimą išgydyti galima įvairiomis priemonėmis, kai kurių galite įsigyti ir be recepto vaistinėse, tačiau didžiausia bėda – šios ligos pasikartojimas, suteikiantis daug nemalonių pojūčių.
Jeigu vyro spermos patenka ant merginos šlaunų, pilvo ir pan., ji pakliūva į makštį ar jos prieangį, taip pat yra pastojimo tikimybė, net jeigu mergina nekalta.
Todėl patarčiau visuomet apsilankyti pas specialistą, kad būtų paskirtas individualus gydymas. Jeigu organizmas labai nusilpęs, grybelio savo jėgomis mes taip paprastai neišnaikinsime. Taip pat labai klaidingai manoma, kad pienligė – užkrečiamas dalykas arba kad ja gali užkrėsti partneris. Tai viena iš nespecifinių ligų, kurios neužkrečiamos. Nereikia jų painioti su tokiomis, kaip gonorėja, chlamidijos ir kt. Be to, verta žinoti, kad šalia pienligės gali įsimesti ir kita infekcija, o tada ir žvakutės nepadės, tad verčiau kreiptis į gydytoją, kad neprisidarytumėte dar daugiau bėdos.
– Vadinasi, partneriui gydytis nereikia?
– Vyrai yra gydomi tik dviem atvejais: jeigu pienligė kartojasi itin dažnai, pavyzdžiui, kas 2–3 mėnesius, arba jeigu vyras pajunta tam tikrus negalavimus. Taip užkertamas kelias, kad ta liga neatsinaujintų ir neatsidurtume užburtame rate, ypač, jeigu pas vyrą yra kokių bakterijų, o moters organizmas silpnesnis. O kitais atvejais gydymas nereikalingas, mat vyrai šiaip jau yra „švaresni“ negu moterys ir jiems paprasčiau save prižiūrėti. Na, o moterų intymioje vietelėje šilta, drėgna, nėra ventiliacijos, todėl bakterijos tokiose vietose daugintis tikrai mėgsta.
– Ar hormoniniai kontraceptikai gali turėti įtakos šiai ligai?
– Pasaulyje apie tai diskutuojama, tačiau moksliniai tyrimai kol kas neatskleidžia ir nepatvirtina, kad tai galėtų būti tiesa. Tačiau netiesiogiai galime galvoti, kad ilgalaikis hormoninių kontraceptikų vartojimas kažkiek turi įtakos, kadangi natūraliai gauname mažiau estrogenų, o makštyje menkiau gaminasi pieno rūgšties bakterijų.
Kitas dalykas – nesisaugome, t. y. į makštį patenka sperma, kuri šarmina moters makšties terpę, atsiranda dar daugiau išskyrų, taip sudaromos puikios sąlygos daugintis bakterijomis. Taigi, ne patys kontraceptikai kalti, bet jų vartojimo pasekmės. Tačiau iš kitos pusės, yra daugybė moterų, kurios nesisaugo hormonine kontracepcija, renkasi prezervatyvus arba skaičiuoja vaisingas dienas, tačiau jų neapleidžia ši nemaloni bėda, ir jos dažnai serga pienlige. Taigi, nepamirškime, kad imuninė sistema čia vaidina itin svarbų vaidmenį.
– Moterys mėgsta pienligę gydyti ir naminiais, netgi šokiruojančiais būdais, tarkime, apsiplauti kefyru, į makštį įsikišti česnako skiltelę ir panašiai. Kaip vertintumėte tokius bandymus?
Vyrai šiaip jau yra „švaresni“ negu moterys ir jiems paprasčiau save prižiūrėti.
– Jeigu moteriai padeda – puiku, tačiau netradiciniai gydymo metodai neturėtų prasilenkti su sveiku protu. Juk anksčiau, kai nebuvo tokios pasiūlos, mūsų močiutės ir citrina, ir rūgpieniu ar sodos tirpalu gydydavosi be jokių nusiskundimų. Tačiau tokie būdai padeda tik prasidėjus ligai, o jeigu pienligė kaip reikiant įsisenėjusi, tuomet kažin ar tai padės.
Česnako ar citrinos skiltelės nepatarčiau kišti į makštį, nes gali būti, kad vėliau neištrauksite, teks kreiptis į gydytojus, o jie, per ilgai užsibuvę tokioje terpėje, gali netgi paaštrinti kitas ligas ar jas sukelti. Jeigu jau gydytis – tai natūraliais praplovimais, o ne kišti į makštį vaisius ar daržoves. Ūmus uždegimas gydomas žvakutėmis, o netradicinės priemonės tebūnie paliekamos profilaktikai. Apskritai dabar gausu ir ploviklių, ir prausiklių, žvakučių, skirtų naudoti profilaktiškai, kad pienligė nesikartotų. Dažnai moterys nuliūsta, sužinojusios, kad teks, tarkime, mėnesį kažkuo gydytis, tačiau reikia investuoti į ateitį, kad vėliau liga nepasikartotų, tuo labiau, jeigu pienligė jau įsisenėjusi.
– Maudynės ežeruose, baseinuose, pirtyse, kubiluose, paplūdimiuose – neatsiejamos vasaros pramogos. Kokia rizika čia slypi mūsų intymiajai sveikatai?
– Turite būti sąžiningi patys sau. Jeigu suprantate, kad sergate, verčiau nelįskite į vandenį. Visad saugiau maudytis dideliame vandens telkinyje, prie kurio nesusitelkęs didžiulis žmonių, šunų, vaikų antplūdis ir pan. Greičiausiai kiekvienam yra tekę matyti nemalonų vaizdelį: šunys laksto, puodai plaunami, keičiamos sauskelnės, kai kurie ir tualetą pritingi nueiti savo gamtinių reikalų atlikti, ką jau kalbėti apie plaukiojančius prezervatyvus...
Žymiai saugiau maudytis sūresnėje jūroje, o ežerą rinktis tokį, kurio ir vanduo švarus, ir nėra to didelio žmonių antplūdžio. Nepamirškime ir to, kad vanduo „atskiedžia“ tas mūsų išskyras. Būna, kad kai kurios moterys mano, jo įsidėjusios tamponą išvengs bėdų. O iš tikrųjų atvirkščiai – jis išmirksta, o jeigu vanduo dar ir nešvarus, ligų gali būti dar daugiau.
Dar vienas aspektas - maudymosi drabužiai neišdžiūsta iki galo: tik sušylame, apdžiūstame - ir vėl į vandenį, o tai skatina grybelio dauginimąsi. Kalbant apie maudynes kubile ar burbulinėje vonioje, taip pat nepasakysiu nieko gero, kadangi vanduo šiltas, ir dar burbuliuojantis, chloruotas, todėl iš makšties išplaunamos visos išskyros. O ką jau kalbėti apie ten mirkstančius žmones, kurių nepažįstame, nežinome jų sveikatos ypatybių... Aš visada pacientėms skiriu profilaktiškai specialias žvakutes ar prausiklius, jeigu jos yra tokių vandens pramogų mėgėjos, kad makštyje būtų palaikoma reikiama mikroflora.
– Kokios dar bakterijos mūsų tyko vandenyje?
– Tai gali būti ir žarnyno lazdelė, enterokokai, išmatų bakterijos, citomegalo virusas ir pan. Reikia suvokti, kad kuo vanduo nešvaresnis, tuo labiau jis skatina daugintis blogąsias bakterijas.
– Vasarą kai kurios porelės mėgsta pasimėgauti intymiais malonumais paplūdimyje ar net vandenyje. Kiek ilgai tokiose vietose gyvybingi išlieka vyro spermatozoidai?
– Jeigu jie greitai išdžiūsta, sausoje terpėje žūsta labai greitai. O jeigu sukuriama palanki terpė, drėgmė, tuomet viskas kitaip, jie gyvybingi gali išlikti ilgiau, pavyzdžiui, pusvalandį ar kelias valandas, o makštyje net iki 72 val. Tačiau, tarkime, vandenyje jų judėjimas apskritai sulėtėja, yra sutrikdomas dėl pasikeitusio pH ir panašiai. Stebuklų tikrai būna, vandenyje pastoti tikrai galite, tačiau labai retai. O jeigu vyro spermos patenka ant merginos šlaunų, pilvo ir pan., ji pakliūva į makštį ar jos prieangį, taip pat yra pastojimo tikimybė, net jeigu mergina nekalta.
– Seksas paplūdimyje labai romantizuojamas, tačiau ar iš tikrųjų jis neatneš daugiau bėdų?
– Viešoje vietoje seksas bet kuriuo atveju vertinamas nevienareikšmiškai, tačiau jeigu jūsų niekas nemato, tai gali dovanoti teigiamų emocijų abiem partneriams. Tik reikia nepamiršti: smėlis, purvas, įdrėskimai, nubrozdinimai – susideda daug veiksnių. Reikia įvertinti ir partnerį – pažįstamas ar ne, kiek ilgai bendraujate, ar pasitikite ir pan.
Makštyje sekso metu dėl smėlio ir purvo atsiranda mikroįtrūkimų, traumų, gali prikibti infekcija ar paaštrėti kitų ligų simptomai. O jeigu mylitės stovinčiame vandenyje, baisu, kad nebūtų žarnyno ląstelių, kurios gali sukelti makšties ar gimdos kaklelio uždegimą. Gerbkite ir kitus žmones, kurie nori pasimaudyti ar pasideginti, ir pagalvokite patys, ar norėtumėte lipti į vandenį, kuriame ką tik vyko tokios aistros.