Gintaras tik močiutėms? Anaiptol! Dabar – tai miesto stileivos puošmena
Gintaras – Baltijos jūros auksas – Lietuvoje pretenduoja išgyventi renesansą. Prie to prisidėjo apyrankės iš juodo matinio presuoto gintaro, kurios sparčiai populiarėja tarp jaunų, aktyvių, stilingų miesto žmonių. Tokių, kurie, rodos, neturi nieko bendra su gintaru. Pateiktas šiuolaikiškai, jis visai kitaip suskamba.
Dirbtuvėlės sostinės Naujamiesčio mikrorajone. Sklaidosi šviesios gintaro dulkės, dūzgia įvairiausi keistų formų aparatai, ore sklando aitrus kvapas – lyg gintaro smilkalų. Panašiai kaip bažnyčioje. Ir labai šilta. Rūšiuojama gintaro skalda, jis kaitinamas, lydomas, pjaustomas, gręžiamos skylutės, kol, praėjusios dvylika etapų, gimsta unisex stiliaus „Bambero“ apyrankės. Pažiūrėjus, net sunku patikėti, kad tie juodi karoliukai – tai šimtaprocentinis gintaras be jokių cheminių priemaišų.
Tačiau įdomios ne tik apyrankės, bet ir jas kuriantis žmogus. Tai 33-iąjį gimtadienį antradienį atšventęs Algimantas Seselskis. Vyro teigimu, vienas iš jo tikslų buvo pakeisti madą ir požiūrį į gintarą ir paskatinti žmones, niekada nenešiojusius gintaro, juo puoštis. Jam pavyko.
Vaikas ir jūra
„Vikipedijoje“ ir „Google“ paieškos sistemoje Algimantas pristatomas kaip politinis bei visuomeninis veikėjas. Politologas. Su gintarais susijęs nebent tuo, kad gimęs prie jūros – Nidoje. Ir tai yra priežastis, kodėl savo gyvenimą juvelyras paskyrė gintarams.
„Pirmąkart gintarą pamačiau būdamas penkerių ar šešerių – radau prie jūros, nuo to viskas ir prasidėjo. Mano pirmas „verslas“ – devynerių su staliuku išėjau į pušynėlį pardavinėti gintarų vokiečių turistams.“
Prieš devynerus metus A. Seselskio įkurta įmonė vadinasi „Ambero“. Kadaise juvelyras prekiavo vaikiškais karoliais, kuriems buvo sugalvojęs pavadinimą „bamber“. Taip ir gimė prekių ženklo „Bambero“ pavadinimas.
„Nors kitomis kalbomis vertimai yra gana juokingi, pavyzdžiui, ispanų kalboje tai asocijuojasi su gaisrininku, man šis pavadinimas patinka, jis lengvas ir žaismingas. Kažkiek asocijuojasi su karoliukais ir, be abejo, su vaikais.“
Atsakingo vartojimo prekė
Su gintarais vyras dirba jau seniai. Jis pastebėjo, kad pramonėje yra daug nepatrauklaus gintaro. Iš šimto kilogramų parduoti įmanoma tik 10–20, likusius – sunkiai. Negana to, pas gintaro apdirbėjus lieka labai daug skaldos, juodulių, ir visa tai kaupiama maišais.
„Pasidomėjau, kaip tą nebrangią medžiagą padaryti įdomią, – prisimena „Bambero“ įkūrėjas, – ir parinkęs technologiją iš gintarų trupinėlių ir skaldukų sukūriau juodo gintaro masę. Domėjausi mados tendencijomis ir viena iš didesnių – tvarių, atsakingų prekių ženklų vystymas. Ženklas turėtų skatinti ne tik vartojimą, madą, stilių, bet ir atsakomybę – dėl ko tai yra daroma. Papuošalas iš perdirbtos medžiagos – jau šioks toks atsakomybės jausmas žmogaus, kuris jį perka.
Kai tik Lietuvoje pradedu nuoširdžiai kalbėti apie perdirbtą, iš gintaro šukių sukurtą gintarą, žmonės nusisuka.
Europos Sąjungoje ir Vakaruose, esant klimato kaitos problemai, visi gamybiniai projektai yra labai prižiūrimi dėl poveikio aplinkai. Nori nenori tai tampa svarbu. Į Lietuvą tai ateis ir jau ateina. Manau, gyvename tokioje terpėje, kur daugėja žmonių, mąstančių apie mažesnį vartojimą ir didesnį dalijimąsi, nors, grubiai „paėmus“, tai yra sudėtinga, ir eidamas su šiuo ženklu neši požiūrio keitimo ir rinkos kūrimo energiją. Tenka pereiti daug barjerų ir įsitikinimų. Kai tik Lietuvoje pradedu nuoširdžiai kalbėti apie perdirbtą, iš gintaro šukių sukurtą gintarą, žmonės nusisuka. Matyti, kad jie nori būti apgauti, tarsi turėtum sakyti, kad tai italų dizainerio iš didelių gabalų išdrožtas gintaras.“
Vis tik tai nesutrukdė sukurti pelningo prekių ženklo – per vienerius jo gyvavimo metus, pardavimai išaugo tris kartus. Apyrankes gamina keletas žmonių, darbas vyksta sparčiu tempu, pats Algimantas dalyvauja visuose kūrimo procesuose.
„Kad ir kaip gintaras įsivaizduojamas su lietuvių liaudimi ir su šiaudine skrybėle dirbančiu ir skylutes gręžiančiu vyru, taip nėra“, – šypsodamasis priduria pašnekovas.
Jau kopijuojamas
Žinoma, kur kvepia sėkme, ten kvepia ir kopijavimu. Palangoje bei Šventojoje jau atsiranda pardavinėjančių panašių presuoto juodo apvalaus gintaro papuošalų.
„Kaip sako žydai, jeigu nori daryti verslą, stenkis rasti, ką kopijuoti, ir kopijuok taip gerai, kad kiti pradėtų tave kopijuoti, – šypsosi A.Seselskis. – Jeigu kažkas kopijuoja, tai yra vienas iš geresnių įvertinimų kūrėjui. Kopijavimas mane patį verčia šiek tiek susimąstyti ir pasitempti. Gintarą nešiojančių žmonių daugėja, natūralu, kad ir kitiems gintaro apdirbėjams atsiranda daugiau erdvės pasireikšti. O prieš kokius dvejus trejus metus niekas nesidairė Lietuvoje galimybių, dairėsi į Kiniją ir Arabiją. Gal tiesiog dabar tegu sukuria apyrankių ir nueina savo kaimynui parduoti?“
Tikslai: nuo užsienio rinkos iki vaikų rėmimo
Pagrindinis kūrėjo tikslas buvo metus aktyviai dalyvauti Lietuvos rinkoje, pradėti dirbti su aktyviais prekių ženklais ir susieti gintarines apyrankes su sportu ir laisvalaikiu. Šiuo metu „Bambero“ apyrankėmis Lietuvoje prekiauja dvidešimt butikų, taip pat dešimt „Audimo“ tinklinių parduotuvių, planuojama naujų projektų.
Kitas taikinys – Amerika ir Australija, kuriose jau domimasi perdirbtu gintaru. Taip pat – masinė projektų finansavimo platforma „Kickstarter“. Kūrėjas ketina ieškoti užsienyje galinčių padėti startuoti, o sausį – dalyvauti tarptautinėje laikrodžių, juvelyrikos, brangakmenių ir dizaino parodoje „Inhorgenta“ Miunchene. Taigi kitų metų tikslas – gauti įvertinimą ir palaikymą svetur.
Vienas iš tvaraus prekių ženklų vystymo bruožų yra socialinė atsakomybė socialiai jautriai grupei. Per ateinančius metus juvelyras ketina išvystyti idėją, kaip paremti vaikus, – rinkti biudžetą nuo kiekvienos parduotos apyrankės neįgaliems arba nepasiturinčių šeimų vaikams. Galbūt iškomunikuoti kelionės idėją ar susieti ją su sportu ir laisvalaikiu, sugalvoti treniruočių stovyklų.
Vaikai yra jautriausia edukacijai grupė. Jei nuo vaikų pradėsime keisti požiūrį į aplinką ir tausojimą, gali būti, kad išauginsime atsakingiau mąstančią kartą.
„Vaikai yra jautriausia edukacijai grupė. Jei nuo vaikų pradėsime keisti požiūrį į aplinką ir tausojimą, gali būti, kad išauginsime atsakingiau nei mes mąstančią kartą. Juk didžiausią poveikį planetai bei klimato kaitai daro žmogus. Vaikai labiausiai priima informaciją, jie yra atviresni. Suaugusį žmogų pakeisti yra sunku. Jei pradėsime keisti požiūrį nuo vaikų, tikėtiniausia, kad kas nors pasikeis.“
Paklaustas, kaip ir kodėl sugalvojo remti vaikus – Lietuvoje toks paramos būdas dar tik žengia pirmuosius žingsnius, A.Seselskis susimąsto. „Nenoriu stipriai sureikšminti to, tiesiog kas draudžia kiekvienam taip elgtis? Nuo tokių smulkių dalykų ir prasideda socialinė atsakomybė. Tai kaip pavyzdys. Darau, nes manau, kad tai reikalinga. Gana daryti verslą, metas padėti kitiems.“
Šiuo metu gintarininkas gyvena maloniais rūpesčiais – mintyse jis jau gimtojoje Nidoje, kur visą rugpjūtį vyks kūrybinės dirbtuvės.