Gintarė Gurevičiūtė ir Mantas Wizard kvietė vienytis prieš nehumanišką elgesį su šunimis
Sekmadienį Vilniuje jau penktus metus iš eilės vyko šunims bei jų augintojams skirtas renginys „Bigbank Match Show“. Šiemet prie renginio prisidėjo ir garsūs žmonės – Gintarė Gurevičiūtė ir Mantas Wizard – siekė atkreipti dėmesį į kasmet vis opesnę problemą – komercinių šunų daugintojų veiklą, sąlygojančią nehumanišką elgesį su gyvūnais, su tuo susijusias šuns sveikatos ir psichikos problemas bei vis didėjantį benamių šunų skaičių.
Švietėjišką ir pramoginį renginį vesti patikėta šunų mylėtojai ir veisėjai Skaivai Jasevičiūtei.
Anot Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovės Brigitos Kymantaitės, kasmet iš 50 tūkst. atsirandančių naujų šunų net 40 tūkst. yra komercinių šunų daugintojų rezultatas.
„Norime atkreipti gyventojų dėmesį į tai, kad Lietuvoje klesti komerciniai gyvūnų daugintojai, kurių tikslas – kuo didesnis pelnas, pasiekiamas kuo mažiau lėšų skiriant kergiamų gyvūnų bei jų jauniklių sveikatos ir gerovės priežiūrai. Dėl jų kaltės benamių šunų skaičius Lietuvoje yra daug didesnis nei juos norinčių įsigyti žmonių. Ši problema opi visose šalyse, tačiau kitos šalys taiko griežtesnius reikalavimus, taisykles, įstatymus gyvūnų apsaugos atžvilgiu. Kitaip nei Lietuvoje, užsienyje neleidžiama prekiauti gyvūnais turguje ar apskritai veisti neveislinių šunų“, – sako B. Kymantaitė.
Pasak jos, žmonės dažniausiai nori turėti „veislinį“, „madingą“ šunį, kurio kaina pas rūpestingą veisėją yra didelė. Dauguma žmonių nesupranta, iš ko susideda šuns kaina, dėl to augintinius dažnai ir įsigyja iš komercinių šunų daugintojų.
„Atsakingai į šunų veisimą žiūrinčiam veisėjui reikia nemenkų lėšų suteikti keturkojams palankias gyvenimo sąlygas, rūpestingai prižiūrėti – skiepyti, šerti kokybišku maistu, jų tėvams atlikti būtinus genetinius tyrimus, ieškoti fiziškai ir psichiškai sveikos poros kergimui, dėl ko neretai tenka vykti ir į kitas šalis. Daugintojas viso to nedaro. Ir priešingai, investavęs į šuniukų veisimą vos kelias dešimtis litų, juos parduoda gerokai brangiau ir taip pasipelno. Deja, pirkėjai apie tai negalvoja ir mano, kad pelnosi atsakingi veisėjai, nes veisimas nieko nekainuoja, o daugintojai tai daro už mažą kainą“, – pasakojo B. Kymantaitė.
Renginio metu vyko edukacinės programos, supažindinančios jo dalyvius su įvairiomis šunų veislėmis, visų veislių šunų konkursas, kuriame tiek veisliniai, tiek neveisliniai šunys galėjo varžytis įvairiose rungtyse.
Komisiją sudarė TV laidų vedėja Gintarė Gurevičiūtė, magas Mantas Wizard ir šunų dresūros mokyklos „Educated Dog“ trenerė Lina Mockutė.
Be pagrindinės nominacijos komisija parodos metu rinko ir kitus laimėtojus: „Metų BIG‘uodegį“, „Metų liežuvautoją“, „Holivudo ausytes“, „BIG‘sruogą“, „Auksinį balsą“ ir „Metų šešiakojį“. Kiekvienoje iš papildomų rungčių nebuvo griežtų vertinimo kriterijų, tad dalyvauti galėjo visi norintys, nepriklausomai nuo to, ką sugeba jų keturkojis augintinis.
Renginyje savo talentus demonstravo 33 veislių šunys ir mišrūnai, iš kurių jauniausias dalyvis buvo vos trijų mėnesių sulaukęs Čekoslovakų vilkšunis. Iš viso triukus – nuo sėdėjimo iki kamuolio mėtymo į krepšį rodė 86 dalyviai.
Pagrindinę nominaciją laimėjo mišrūnė Leila, demonstravusi sugebėjimus pagelbėti šeimininkams namuose – pavyzdžiui, išmesti vaikų sauskelnes į šiukšliadėžę arba atnešti vaikų batukus. Be šios nominacijos apdovanojimai taip pat įteikti „Metų BIG‘uodegiui“ – cvergšnaucerei Ekstrai, „Metų liežuvautojui“ – prancūzų buldogui Emperui, „Holivudo ausytėms“ – mišrūnui Jankiui, „BIG‘sruogai“ – mišrūnei Lapei, „Auksiniam balsui“ – Jack Russel terjerei Mailai ir „Metų šešiakojui“ – belgų aviganei Jolai su šeimininku Linu.
Skaiva Jasevičiūtė: „Pirkdami šunį iš neatsakingų veisėjų, įsigyjate „ligų maišelį“
Pasak renginį vedusios žurnalistės Skaivos Jasevičiūtės, žmonės, perkantys šunis iš komercinių daugintojų, įsigyja „ligų maišelius“, kurių priežiūrai vėliau tenka išleisti daug pinigų.
„Neatsakingi šunų veisėjai, kergdami šunis, neinvestuoja lėšų į jų sveikatos tyrimus, neskiria dėmesio jų sveikatos priežiūrai, tad žmonės, įsigiję šunį iš tokių veisėjų, kartu nusiperka ir visą maišą problemų. Tokie šuneliai susiduria su įvairiomis ligomis – nuo alergijų iki stuburo išvaržų, kurių gydymui tenka skirti daug lėšų, tad pasitaiko atvejų, kai tokie šuneliai tampa benamiais arba yra tiesiog užmigdomi“, – renginio metu pasakojo S. Jasevičiūtė.
Pasak jos, žmonės neturėtų susivilioti komercinių daugintojų skelbimais, kuriuose dažnai rašoma, kad parduodamas „veislinis šuo be dokumentų“, ar dar blogiau – įsigyti šunelį turguje.
„Rekomenduojama šunį įsigyti tik iš patikimų ir atsakingų veisėjų, kurie yra registruoti Lietuvos kinologų draugijoje. Tokie šunų veisėjai atlieka sveikatos tyrimus, tad įsigydami augintinį iš jų, galite būti ramūs, kad turėsite ne tik atitinkantį išvaizdos standartus, bet ir genetiškai sveiką keturkojį draugą“, – sakė S. Jasevičiūtė.