Gintarė Gurevičiūtė ragina nesipuošti natūraliais kailiais: „Tai – pasipuikavimo prekė“
Niekam ne naujiena, kad Lietuvoje žiemos – ilgos ir šaltos, todėl vos paspaudus šaltukui įgriūvame į parduotuves ieškoti šiltų drabužių. Kailiniai – daugumos trokštama prekė, nes puikiai šildo, įspūdingai atrodo ir, neslėpkime, jau iš tolo praneša apie prabangą. Televizijos laidų vedėja Gintarė Gurevičiūtė natūralių kailinių neperka ir kviečia kitas moteris šaltuoju sezonu prieš perkant šią prekę susimąstyti, kaip ji atkeliavo iki parduotuvės lentynos.
„Nedėviu kailių, nes manau, kad gyvenant dvidešimt pirmame amžiuje galime apsieiti ir be to. Natūralaus pluošto ne gyvūlinės kilmės audiniai yra taip pat labai šilti, o kailiniai dažniausiai prabangos, pasipuikavimo prekė, daiktai, kuriais norime pasipuošti. Sutinku, kad kailis be galo graži gamtos dovana, kurią gavo vienas ar kitas gyvūnas, bet tai nereiškia, kad norėdama turėti tą patį, aš jį turiu nužudyti, nudirti ir pasidaryti sau prabangius kailinukus“, – Žmonės.lt sakė G.Gurevičiūtė.
Sutinku, kad kailis be galo graži gamtos dovana, kurią gavo gyvūnas, bet tai nereiškia, kad norėdama turėti tą patį, aš jį turiu nužudyti.
Moteris įsitikinusi, kad šiais laikais natūralius kailinius tikrai galima pakeisti dirbtiniu pluoštu, kuris, net neabejoja, šildo taip pat puikiai, todėl nereikėtų argumentuoti, kad kailiniai nepamainomi šilumos klausimu.
„Šiais laikais technologijos pažengę labai toli ir netikros odos ar kailių galime gauti ne tik prastos kokybės, pigiausių gaminių, bet ir pasaulinio lygio dizainerių darbų. Tarkim, aš turiu „Karen Millen“ paltuką iš netikro ponio kailio. Dėviu jį jau ketvirtą sezoną, o jis vis dar blizga ir atrodo nuostabiai, tarsi naujas“, – tikino pašnekovė.
Tikisi, kad kailių pramonė nyks
Pasiteiravus, ar už gyvūnų teises pasisakanti G.Gurevičiūtė nenaudoja ir odos gaminių, moteris prisipažino, kad keletą odinių daiktų turi, tačiau, anot jos, stengiasi jų išvis nepirkti.
„Kailinių, odinių drabužių, striukių tikrai neturiu. Su batais keik sudėtingiau: keletą odinių batų aviu, bet, pirkdama naujus, visada prioritetą teikiu kitiems audiniams“, – tikino.
Jei nebūtų tokio masinio vartojimo, neliktų poreikio dirbtinai veisti ir žudyti gyvūnus.
Pasiteiravus, ar ji tikinti, jog toks pavyzdys galėtų įkvėpti kitus ir pamažu žmonija ims artėti link to, kad kailių pramonės nebeliktų – kas šiais laikais tiesiog sunkiai suvokiama – Gintarė teigė, kad būtų naivu tikėtis, jog viskas pasikeistų akimirksniu, tačiau išreiškė viltį, kad susivieniję žmonės tikrai kada nors galėtų tai pasiekti.
„Puikiai suvokiu, kad per vieną dieną visi vegetarais netaps ir odos bei kailių gaminių neatsisakys, tačiau tikiu, kad evoliucijos eigoje, jei per šį besaikį vartojimą nespėsime patys savęs sunaikinti, turėtų daug kas pasikeisti. Žinojimas yra didžiulė jėga, o šiais laikais informacija pasiekiama kiekvienam. Juk jei nebūtų tokio masinio vartojimo, neliktų poreikio dirbtinai veisti ir žudyti gyvūnus, jei neremtume gyvūlininkystės pramonės, tai akivaizdžiai sumažėtų ir pasiūla. Įvertinus pasaulį vis stipriau apimančią ekologijos bei vegetariško gyvenimo būdo bangą, atsiranda tokia viltis, kad mano pro-pro-proanūkiai galbūt gyvens taikioje aplinkoje, kurioje vyraus harmonija, neliks agresijos, visi gyvens taikiai ir laimingai“, – vylėsi G.Gurevičiūtė.