Gintarė Gurevičiūtė: „Tiesiog norėjau pabėgti nuo savo skausmo“

Gintarė Gurevičiūtė / Žurnalo „Žmonės“ viršelis
Gintarė Gurevičiūtė / Žurnalo „Žmonės“ viršelis
Šaltinis: „Žmonės“
A
A

Stebint iš šalies, Gintarė Gurevičiūtė (27) atrodo tikras sėkmės kūdikis: kone tobulas grožis, gerai mokamas darbas, laimėtas projektas televizijoje, turiningas laisvalaikis, daugybė dėmesio... „Tačiau iš tiesų jaučiuosi be galo vieniša, – liūdnai tarsteli. – Gyvenimas iš manęs atėmė patį artimiausią žmogų – brolį, o laikas... Laikas negydo. Bet jis išmoko prisitaikyti.“

Po brolio žūties autoavarijoje Gintarė pasinėrė į fizinę veiklą, kad neliktų laiko dvasinėms kančioms, kad užsimirštų, pabėgtų nuo skausmo.

„Anksčiau jausdavausi atbukusi: kai lydi didžiulis skausmas – visą laiką, kur beeitum, ką bedarytum – jis užgožia kitus pojūčius. Bet kai visa galva pasineri į fizinę veiklą, ji įtraukia – ir, žiūrėk, imi šypsotis. Kartais net ir nusijuoki.“

Laimė, yra pakankamai sveika ir tvirta. Tuo įsitikino, kai ankstesniais metais dalyvavo TV šokių projekte: tuomet buvo praėję nedaug laiko po Vietname patirtos avarijos. Į pirmąsias treniruotes ėjo su įtvaru ant sužalotos kojos, šlubavo, o skausmas buvo nepakeliamas.

Tačiau „fizinis skausmas – visai kas kita nei dvasinis: aš abi kojas paaukočiau, jei tik galėčiau atsukti laiką atgal ir ką nors pakeisti“, – sako Gintarė. Dar viena skaudi tema – buvęs verslo ir gyvenimo partneris Linas Karalius. „Sako, nelaimėje draugą pažinsi. Pažinau. Po kartu praleistų aštuonerių metų supratau, kad to draugo, deja, neturiu, – prisipažįsta. – Jo tiesiog nebuvo šalia pačiu skaudžiausiu mano gyvenimo metu.“

Interviu bei fotosesija – naujausiame žurnale „Žmonės“