GJan: „Prieš kelis metus išgyvenau sunkų momentą savo asmeniniame gyvenime“

Greta, kada suvokei muzikos galią?

Tuomet, kai pradėjau kurti dainas. Maždaug 13-kos metų įsigijusi savo pirmąją gitarą pradėjau rašyti įvairias melodijas ir tada supratau, kad muzika yra beribė. Iki šiol jaučiuosi tarsi eidama tam tikra skaičių seka ir kuo toji seka tobulesnė, tuo melodija skamba užtikrinčiau. Ją įmaunu į istorijos drabužį ir, jei man pasiseka, tą temą, apie kurią rašau, išgyventi – gimsta daina.

Šeimoje esi vienintelė atsidavusi muzikai? Sakoma, kad talentas paveldimas…

Močiutė pasakojo, jog mano senelis, kai buvo sveikas, turėdavo labai stiprų balsą ir dainuodavo įvairias dainas, bet daugiau, kiek žinau, niekas stipriai muzika ar jos kūryba giminėje neužsiėmė.

Pameni, kaip vertinai save po pirmo karto profesionalioje scenoje? Kada jis buvo? Ar nuo to laiko daug pasikeitė?

Nežinau, kuri yra ta profesionalioji... Ar ta, kur groja daug žinomų atlikėju, ar ta, kur garso ir pasirodymo kokybė aukšta, o gal, prie profesionalios scenos būriuojasi minios žmonių? Pirmas mano koncertas kaip GJan įvyko 2013 metais, bet prieš tai dainavau roko grupėje ir šiaip dalyvaudavau visokiuose renginiuose. Vertinti savęs pati dar tikrai negaliu, bet kuriuo atveju, su kiekvienu pasirodymu stengiuosi tobulėti ir žingsniuoti į priekį.

Dėl galimybės tapti tavo vadybininku varžėsi ne vienas lietuvis, tačiau atsisakiusi jų paslaugų iškeliavai į užsienį. Ar dabar šalia tavęs yra žmogus, kurio patarimais pasikliautum?

Per visą GJan projekto laikotarpį didžiausias mano patarėjas, draugas, partneris buvo be galo talentingas muzikos prodiuseris, dainų autorius ir šiaip nerealus žmogus Rokas Jansonas. Su juo mes ir pradėjome GJan muzikinį projektą, dviese sukūrėme visas jau išleistas dainas, tame tarpe ir albumą „Do It” . Šiuo metu kartu dirbame prie naujų kūrinių. Ir tikrai, jeigu ne jis – dabar neatsakinėčiau į šiuos klausimus, niekas nebūtų išgirdęs mano kūrybos. Taip pat nuo pat pirmų GJan kūrinių sulaukiau didžiulio palaikymo iš Gyčio Jagmino bei Vytauto Lebednyko. Jie mumis tikėjo ir tuomet, kai visi dainavo „Tattoo”, ir dabar, kai daug kas mus primiršo. Dažnai su Roku stebimės, iš kur pas juos tiek pozityvo ir ryžto. Tai nerealiai įkvepia.

Tavo talentas į viešumą iškilo labai anksti. Iškart atsiribojai nuo žiniasklaidos. Kodėl priėmei tokį sprendimą?

Nėra taip, kad esame užsidarę ir su niekuo nebendraujame. Tiesiog mūsų tikslas nuo pat pradžių buvo kurti muziką ir ja dalintis...Į tai labiausiai ir stengiamės susikoncentruoti. Niekada nebuvau nusistačiusi prieš kalbėjimą su žiniasklaida apie muziką ir tai, kas su ja susiję. Pašaliniai dalykai mums nėra tokie įdomūs. Tikrai nenorėčiau matyti straipsnių apie savo rūbus ar dar kažką. Suprantu, kad šiais laikais tai domina skaitytoją, bet jeigu galiu apie tai nekalbėti – nekalbu. Be to, nesu labai atvira, šneki mergina, nemoku kurstyti kažkokių intrigų ir kartais reikšti savo minčių taip, kad jas lengvai suprastų kiti.

Pasaulinėse muzikos platformose pristatai muzikinį albumą „Do it“. Kurių šalių klausytojai galės išgirsti tavo dainas?

Kiek žinau, tai nėra jokių ribojimų... Albumas turėtų būti prieinamas visose šalyse.

Filmo „Emilija iš Laisvės alėjos“ garso takeliui lietuviškai sudainavai dainą drauge su Marijonu Mikutavičiumi. Gerbėjai dar išgirs tave atliekant muziką gimtąja kalba?

Tikrai taip! Kaip tik neseniai dalinomės trumpu story vaizdo įrašu „Instagram“ paskyroje. Klausėme žmonių, ar jie norėtų išgirsti mūsų neseniai sukurtą lietuvišką dainą ir sulaukėme didžiulio palaikymo. Tad kaip tik dabar tvarkome įrašą ir turėtų kelių savaičių bėgyje pasirodyti mūsų pirmoji lietuviška solinė daina. Labai nekantrauju, nes net neįsivaizduoju, kaip žmonės reaguos į tai.

Pagrindinis „Do it“ albumo kūrinys kaip ir pavadinimas yra apie griūtį, suvokimą apie santykių su artimu žmogumi pabaigą. Kiek yra Gretos ir jos asmenybės šios dainos žodžiuose?

Labai daug. Prieš kelis metus išgyvenau sunkų momentą savo asmeniniame gyvenime, kai tiesiog atrodė, kad viskas griūna, slysta iš rankų ir nebėra prasmės saugot to, kas man svarbu. Meilė darbui, artimiems žmonėms, sau išblėso. Kai susitvarkiau mintis, visa ta situacija mane įkvėpė parašyti dainą „Do It”. Tokias akimirkas, manau, ankščiau ar vėliau kiekvienas išgyvena. Beviltiškumą santykiuose, nesvarbu, ar tai būtų santykiai su žmogumi, darbu, aplinka, o kartais hobiu.

Kurdama šią dainą dar labiau supratau, kad gyvenimas – labai organiškas, nėra vienos taisyklės, kuria vadovaudamasis, visada būsi laimingas. Taisyklė gali padėti gyventi tik akimirkai, tačiau, manau, kad visada reikia būti veržliam, ieškot kažko naujo ir neapsileisti, nepasiduoti srovei, ieškoti įkvėpimo nepaisant pakilimų ir nukritimų. Tiesiog – padaryti TAI.

Įmanoma gyvenime kažką sukurti į tai neįdedant savo asmeninių išgyvenimų?

Man tai būtų ganėtinai sudėtinga. Net jei rašau istoriją ne apie save, vis tiek ten neišvengiamai atsiranda dalelė GJan. Bet kalbant bendrai, manau, kad įmanoma, ir tikriausiai daug kas taip daro. Tiesiog reikia išmokti panirti į kažkieno patirtį, istoriją, taip lyg tai būtų tavo gyvenimas. Kai pradedi nuoširdžiai tuo tikėti pats, tuo pradeda tikėti ir kiti.

Koks iki šiol gautas įvertinimas iš muzikos pasaulio tau yra pats maloniausias?

Didžiausias įvertinimas yra žmonės, kurie manęs klauso ir įsiklauso bei skatina kurti toliau. Nes jokie užsienio prodiuseriai ar kompanijos dar neleido ir, turbūt, niekada neleis patikėti savimi, kūryba taip, kaip tą padaryti leidžia klausytojai.

Kaip manai, populiarumo kaina didelė?

Visa tai priklauso nuo atlikėjo, žmogaus norų, vertybių ir tuometinių tendencijų. Bet iš esmės, man atrodo, kad populiarumo kaina yra tokia, kokią ją mokėti pasiruošęs pats žmogus. Yra daug itin populiarių atlikėjų, kurie gyvena visiškai standartišką ir paprastą gyvenimą. O yra tokių, kurie leidžia apie save žinoti viską.

Mano idealiame pasauly, kiekvienas populiarus žmogus turėtų stengtis būti geriausia savo versija ir pavyzdžiu kitiem. Juk jie turi nežmoniškai didelę įtaką jauniems, kiekvieną jų žingsnį sekantiems žmonėms. O šie labai greit gali perimti tiek gerą, tiek blogą pavyzdį iš savo „dievukų”.