Goda Alijeva: „Iliuzinių pilių daugiau turbūt nebestatysiu“

Goda Alijeva
Goda Alijeva
Šaltinis: „Žmonės“
A
A

„Reikia išverkti ašaras – tikrai reikia, bet išsiverkus pasakyk sau: „Gana. Man taip nutiko – na tai ką? Ar aš dėl to blogesnė? Tikrai ne. Gal tik stipresnė ir brandesnė“, – savo suprastų tiesų neslepia dainininkė Goda Alijeva (33). Praėjus metams po skyrybų ji su vaikais turi nuosavus namus ir jaučiasi kaip niekad laiminga – nes viduje rami ir užtikrinta.

Nors išsiskirti pavyko ganėtinai tyliai, Goda pripažįsta, kad viduje būta ir dramų, ir pykčio, ir baimės. „Tai abiejų pralaimėjimas. „Tikrai nešaukiu: „Oi, kokia aš esu laiminga išsiskyrusi“, bet kito kelio tiesiog nebuvo.“

Kai nuo vaikystės įkalta, kad šeima yra svarbiausia vertybė, kad ją reikia saugoti ir puoselėti bet kokia kaina, o realybėje vietoj pagarbos patiri melą ir išdavystes, ko tada vertos tos primestos taisyklės? – svarsto Goda. „Imi savęs klausti: ar tokio gyvenimo norėjau?“

Prisimena, kad rimtai apie skyrybas pradėjo galvoti, kai sūnui metukų nebuvo. Dar trejus ar ketverius metus visgi gyveno šeimoje ir stengėsi negatyvias mintis stumti tolyn. „Net kai mane pasiekdavo kalbos, kad aplink Rolandą sukasi kitos moterys... Patikėkite, galima labai daug atleisti savo vaikų tėvui... Bandai save apgauti, įtikinti, kad viskas gerai, kad galbūt klysti ir verta pabandyti iš naujo...“ Suvokimas, kad reikia atsitokėti nuo stereotipų, pradėti galvoti savo galva, ir buvo didžiausias Godos virsmas.

Šiandien Goda netvirtina, kad nebandys kurti naujų santykių, galbūt šeimos. Neprogramuoja savęs nesėkmei. Atvirkščiai, „kai tavo vaikystės svajonių pilis pirmą kartą sugriūva, antra ar trečia griūtis jau nebeatrodo tokia baisi ar neišgyvenama. Tačiau iliuzinių pilių daugiau turbūt nebestatysiu.“

Interviu bei fotosesija – naujausiame žurnale „Žmonės“