Goda Klimavičiūtė bičiulių apsuptyje pristatė pirmą Paryžiaus gidą, skirtą būtent lietuviams
Paryžius – vienas įspūdingiausių pasaulio miestų, kasmet pritraukiantis būrius turistų iš viso pasaulio. Užburiantis vaizdais, kvapais, istorija, architektūra, žmonėmis, meilės istorijomis, nuotaika, muzika jis traukia, vilioja, priverčia grįžti vėl ir vėl... Bent jau daugelis tam tikrai pritartų. Kaip ir autorė Goda Klimavičiūtė, Vilniuje pristačiusi pirmąjį lietuvišką Paryžiaus gidą „Savas Paryžius“.
„Knygą rašiau labai ilgai... Pasirodo, įkvėpimo reikia net ir rašant gidą (juokiasi). Vakarais, kai po darbo grįždavau namo, ne visada ir bebūdavo jėgų ir noro rašyti. Dažniausiai rašydavau naktimis – iki kokių penkių ryto, o septintą jau reikia keltis į darbą... Žodžiu, per kančias – į žvaigždes“, – šypsojosi Žmonės.lt kalbinta G.Klimavičiūtė.
Autorė Paryžiuje gyvena daugiau nei dešimt metų, todėl puikiai pažįsta miestą – žino, kur atsiveria gražiausios panoramos, kur galima itin skaniai pavalgyti ar aplankyti įdomiausias vietas. Autorė patikina, kad nors Paryžiaus gidų yra ne vienas, šis „subalansuotas“ būtent lietuviams.
„Ši knyga turbūt aktualiausia lietuviams, mat nors gidų apie Paryžių yra ne vienas, tačiau jie parašyti ne lietuvio, todėl galbūt ne iki galo skirti lietuviškai publikai. Tarkime, paryžietės manęs klausia, kodėl neparašiau apie vieną ar kitą rajoną – ogi todėl, kad esu įsitikinusi, kad į Paryžių trumpam atvykęs lietuvis ten galbūt net neitų. Surašiau ir vietas, kurių kituose giduose net nėra, tarkime, ką Paryžiuje galima rasti lietuviško“, – Žmonės.lt teigė G.Klimavičiūtė.
+19Autorė teigė, kad knygoje kai kur pateikė ir savo subjektyvius vienų ar kitų vietų vertinimus, be to, stengėsi, kad ji nebūtų apkrauta datomis ir sunkiais faktais. „Nurodyti laikotarpį – žinoma, tačiau per daug nesigilinau į datas, mat jų dažniausiai niekas neatsimena“, – šypteli pašnekovė.
Antrieji namai
Paryžių ji jau seniai vadina savo antraisiais namais, tačiau akcentuoja, kad Lietuva – jos mylima gimtinė, kurios niekada neišsižadės. Dukros autorė susilaukė Paryžiuje, todėl mergaitė savo tikraisiais namais jau laiko šį miestą.
Paryžius – kaip geras meilužis: negali pamiršti, traukia atgal...
Moteris džiaugėsi, kad dukra auga būtent tokiame mieste – spalvingame savo kultūra bei žmonėmis, čia apsigyvenusiais iš įvairiausių pasaulio kampelių – jau dabar keturmetė imli skirtingoms kultūroms ir kalboms: „Grįžusi iš darželio ji nori skaičiuoti ir prancūziškai, ir lenkiškai, ir vokiškai...“
Autorė svarstė, kad gidas apie Paryžių dienos šviesos galbūt būtų ir neišvydęs, jeigu ne vidinė trauka ir simpatija šiam miestui.
„Paryžius – mano namai, labai myliu šį miestą. Jau seniai buvau suplanavusi, kad baigusi mokslus laimės ieškoti vyksiu būtent į Paryžių. Taip ir padariau, tačiau pirmąkart toji laimė užtruko tik devynis mėnesius, mat nebuvo viskas taip paprasta (šypsosi). Vėliau grįžau antrąkart, galvodama, kad tik trumpam, o užtrukau jau dešimt metų. Nes Paryžius – kaip geras meilužis: negali pamiršti, traukia atgal“, – nusijuokia G.Klimavičiūtė.
Įvertinti „Savo Paryžiaus“ atvyko visas pulkas autorės bičiulių.